Nuo 2015 metų parlamento nariu dirbantis naujojo premjero Benjamino Netanyahu dešiniojo sparno partijos „Likud“ narys per parlamento balsavimą buvo išrinktas, 63 nariams nubalsavus „už“, penkiems „prieš“ ir vienam susilaikius.
Pagal šalies konstituciją jis yra trečias pagal rangą asmuo po prezidento ir ministro pirmininko.
2019 metais jis tapo pirmuoju gėjumi, užėmusiu ministro postą, kai buvo išrinktas B. Netanyahu teisingumo ministru.
B. Netanyahu partijos „Likud“ ir prieš LGBTQ nusistačiusios partijos „Noam“ lyderio Avi Maozo koalicinis susitarimas sukrėtė Izraelio gėjų bendruomenę.
Pagal susitarimą A. Maozas buvo paskirtas ministro pavaduotoju, atsakingu už „žydų tapatybę“.
Po rinkimų kalbėdamas Izraelio radijui, A. Maozas, prisijungęs prie kraštutinių dešiniųjų Religinio sionizmo judėjimo, pažadėjo „išnagrinėti teisines galimybes atšaukti gėjų paradą“.
JAV ambasadorius Izraelyje Tomas Nidesas neseniai pažadėjo vertinti vyriausybę „pagal jos veiksmus, o ne pagal kai kurių politikų pareiškimus kampanijoje“.
„Esu dalyvavęs gėjų eitynėse, esu žygiavęs Jeruzalėje, esu žygiavęs Tel Avive ir planuoju žygiuoti dar kartą. Neabejoju, kad Jeruzalėje bus dar vienas gėjų paradas“, – sakė T. Nidesas Izraelio laikraščiui „Haaretz“.
Izraelis yra pažangesnis LGBTQ teisių atžvilgiu nei daugelis Artimųjų Rytų kaimyninių šalių ir pripažįsta užsienyje susituokusių tos pačios lyties porų santuokas.
Kadenciją baigianti koalicinė vyriausybė priėmė teisės aktus, kuriais uždraudė vadinamąją „gėjų konversijos terapiją“ ir visiems suteikė surogatinės motinystės teises.
