„Trylikos mėnesių mergytė sėdėjo savo lovelėje, o didelės akys vėrė iškalbingu žvilgsniu, kuriame atsispindėjo kančia“, – taip savo pirmuosius įspūdžius pasakojo mergaitę iš Rusijos įvaikinusi moteris, rašo portalas „Dailymail.co.uk“.
Mažylę, kurią motina neišgalėdama auginti paliko kūdikių namuose, Mary ir Haris Goldai įsivaikino 2004-aisiais. Anot vaiką įvaikinusios moters, mažylė daugiau nei metus matė tik tai, ką buvo galima išvysti pro vaikiškos lovelės strypus, jokio kontakto su išoriniu pasauliu ir net tikrų saulės spindulių ant vaikiško skruosto.
Anot globėjos, vaikas nežinojo, ką reiškia šypsena ar apkabinimas, mat globos namų personalo darbuotojai buvo per daug užsiėmę, jie tik atsainiai pasirūpindavo fiziniais vaiko poreikiais, o ir svėrė per pus mažiau nei turėtų jos amžiaus vaikas.
„Net ir po šešių metų puikiai prisimenu tą baimės kupiną atmosferą, kuri slėgdavo, kai vaikščiojau į sutikimus su svetimu žmogumi, kuri turėjo tapti mano dukra. Nors mes su vyru ir ruošėmės mergaitę įvaikinti, apie ją žinojome labai mažai. Vienintelis dalykas, kurį turėjome, tai jos maža nuotrauka ir instrukcijos, kaip nuvykti į už 200 km už Saratovo esantį apšiurusį miestuką Rusijos Rytuose. Pamenu, visas peizažas buvo apsnigtas, o lauke spaudė dešimties laipsnių šaltis“, – prisiminimais dalijosi moteris.
M. Gold prisiminė, kad buvo palydėta į mažą kambarį, kur metalinėse lovelėse buvo aštuoni vaikai. Jai ypač atmintyje įstrigo šviesiaplaukė mergaitė Anastasija, kuri pamačiusi svetimus žmones vaikiškos dainelės ritmu ėmė ploti rankutėmis ir prašyti ją pasiimti.
„Scena buvo širdį draskanti, nes mergaitė nebuvo įvaikinta, tik kaip pavyko vėliau sužinoti, viena rusų pora mokėjo pinigus, kad vaiku būtų geriau pasirūpinta. Bet tą kartą mes atėjome gelbėti Katios, vaiko, apie kurį svajojome ištisus trejus metus“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad šiandien žvali ir judri septynmetė mergaitė tą dieną atrodė nuskurdęs ir visų pamirštas kūdikis – aprengtas nudėvėtais drabužiais, iš veido buvo galima spręsti apie prastą vaiko sveikatą.
Moterį šokiravo neseniai Rusijos prezidento Vladimiro Putino išleistas įstatymas draudžiantis užsieniečiams įvaikinti rusų našlaičius: „Juk tie, kurių niekas nepriglaudžia, sulaukę 16 metų privalo į gyvenimą kabintis savarankiškai. Daug mergaičių įklimpsta į prostitucijos liūną, berniukai tampa nusikaltėliais. Juk vien amerikiečiai per metus padeda pradėti naują gyvenimą apie tūkstančiui vaikų iš Rusijos.“
„Mes žinojome, kad ją mylime, nors dar nebuvome jos matę. O kaip reagavo vaikas, į žmones, kurie kalbėjo jam svetima kalba? Dar oro uoste pripirkome daug žaislų, bet vaikas buvo jų nematęs, tad pirmiausiai iš lovytės buvo išmestas pliušinis meškiukas, vaikas nemokėjo su kuo nors žaisti. Mano vyras dirbo karo korespondentu visame pasaulyje, bet šį kartą mes abu stovėjome nebylūs ir priblokšti kaip Velykų salos statulos. „Eik ir pasiimk ją, brangioji“, – nervingai sakė man vyras. Tuomet aš pasisukau į kitą lovytę ir ten pamačiau labai mažą kūdikį ir iš karto paklausiau, kokio jis amžiaus, o vertėja atsakė – „viena diena“, – šiurpą keliančiais prisiminimais dalijosi moteris. Ji taip pat pasakojo, kad vos prieš dieną pasaulį išvydęs vaikas buvo pridengtas vystyklu, o lankytojams buvo paaiškinta, kad sauskelnės mažyliams per brangus malonumas.
„Supratome ir tai, kad savo drabužėlius vaikai nusivilkdavo tik tuomet, kai šie būdavo skalbiami. Vaikai neturėjo tokių refleksų, kuriuos paprastai turi jų amžiaus mažyliai, kurie auga normalioje šeimoje – vaikai sunkiai užmezga kontaktą, lėtai vystosi ir judėjimo refleksai. Vaikai labai ilgai maitinami iš buteliukų, nemokomi vaikščioti, kalbėti“, - sakė moteris.
