Dažnai girdime teiginių, kad sumažėjusį vidaus vartojimą gali kompensuoti eksportas, tačiau konkurencijai užsienio rinkose reikia kruopštaus pasiruošimo. Nežinomos valstybės gamintojams neįmanoma sulaukti deramo dėmesio.
Gamintojai patys rūpinasi prekių konkurencingumu: jie ir eksportuotojai nuolat investuoja į technologijas ir kokybę. Vis dėlto pavieniai gamintojai negali išspręsti problemų, atsirandančių dėl Lietuvos žinomumo trūkumo.
Nežinoma produkto kilmės šalis užsienio pirkėjams yra abejotinos kokybės ženklas. Tokie produktai atrodo nepatikimi, todėl nėra patrauklūs. Šį trūkumą kompensuoti galima papildomai investuojant į produkto išvaizdos tobulinimą ir itin aukštą kokybę, tačiau šiuo metu kai kurios įmonės, norėdamos išlikti, investicijas riboja.
Vyriausybės sprendimas skirti tiesiogines subsidijas didesnį eksporto potencialą turinčioms įmonėms yra sveikintinas. Tačiau smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms ši parama skiriama, gali susidurti su eksporto rizikos valdymo sunkumais. Atsakomybę prisiimti gali tik įmonės, turinčios tarptautinės prekybos patirties ir pakankamai lėšų.
Visų įmonių eksportuojami produktai užsienio rinkose įsitvirtintų lengviau, jei būtų aktyviau populiarinamas Lietuvos vardas kaip prekės ženklas. Neretai atsitinka taip, kad ieškodami eksporto galimybių verslo atstovai pirmiausia potencialiems partneriams pateikia informacijos apie Lietuvos istoriją, kultūrą, ekonomikos sąlygas, o tik paskui apie savo įmonę ir produkciją.
„Lietuvos dienos“ užsienyje – tik viena iš priemonių, skirtų Lietuvos vardo žinomumui skatinti. Be apibrėžtų tikslų ir aiškios strategijos šie projektai nesugeneruoja visų pageidaujamų rezultatų. Sudarydami sąlygas verslo atstovams aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procese, skatintume verslo aktyvumą ir didesnį norą bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi.
Efektyviai pristatyti save kaip potencialų verslo partnerį užsieniečiams galima dalyvaujant tarptautinėse parodose. Vienam gamintojui savo produkciją eksponuoti tokiuose renginiuose labai brangu. Yra dalyvavimą remiančių valstybės programų, tačiau trūksta aiškiai išskiriamų dalyvių atrankos kriterijų, dažnai neatsižvelgiama į prioritetines užsienio prekybos rinkas, o parama verslui – Lietuvos rėmėjui ir įvaizdžio kūrėjui – neadekvati.
Aktyvesnė valstybės institucijų ir verslo bendradarbiavimo sričių paieška – raktas ne tik į eksporto, bet ir kitų problemų, kylančių dėl per mažo intereso derinti pozicijas, sprendimą. Bendromis jėgomis ir pasidalijant įsipareigojimus parodose atstovauti Lietuvai ir Lietuvos gamintojams – tik vienas iš galimų ir būtinų žingsnių.
Bendromis eksportuojančių įmonių ir valstybinių įstaigų pastangomis didindami Lietuvos vardo žinomumą neabejotinai sulauksime naudos. Lietuva, kaip valstybė, galbūt sustiprintų savo politinį svorį, o eksportuojami produktai būtų tapatinami su patikimumu ir kokybe.
Algirdas Čiburys, akcinės bendrovės „Stumbras“ rinkodaros direktorius
