Anksčiau Lietuvoje vienas iš reklamos būdų buvo (o gal ir dabar yra?) beveik Gutenbergo metodu spausdinamos afišos. Vieninteliai jų dizaino elementai buvo raidžių dydis ir kelios spalvos – juoda, raudona, žalia, kartais – mėlyna.
Vakar (trečiadienį) atlikau nediduką sociologinį tyrimą. Keliolikos žmonių paklausiau, kaip reaguotų, pamatę primityvoką afišą su štai tokiu tekstu:
Vilniaus simfoninio orkestro edukacinių koncertų ciklas.Abonementas Nr. 3Koncerto tema – „Vakarų Europos šiuolaikinės muzikos klasika“Programoje: G. Ligeti, J. Cage'o, K. Stockhauseno, Ch. Iveso kūriniai.Moksleiviams ir studentams bilietai su 50 proc. nuolaida.
Visi su pasibjaurėjimu atsakė, kad tokio koncerto net nepastebėtų, o jei ir pastebėtų – tikrai neitų. Tiesa, keli apklaustieji, susiję su švietimo sistema, sakė, kad pabandytų nuvaryti savo studentus ar mokinius. Visi sutiko, kad salėje būtų 150-200 žmonių.
Šią apklausą atlikau Vilniaus kongresų rūmuose, pasibaigus „Gaidos“ festivalio „London sinfonietta“ koncertui „WARP Works and 20th Century Masters“. Klausinėti buvo sunku – teko veržtis pro minias žmonių. Kongresų salė buvo sausakimša – publika sėdėjo ant laiptų. Ko jie visi susirinko? Klausytis tų pačių Ligeti, Cage'o, Stockhauseno, Iveso.
Paradoksas? Ne. Ne paradoksas, o pakuotė. Rinkodara. Britai iš „Sinfoniettos“ 2003 metais nusprendė sudėtingus klasikus suvynioti į WARP popierių ir laimėjo. Kas tie WARP? „Viena sėkmingiausių nepriklausomų įrašų kompanijų Jungtinėje Karalystėje“, - rašoma „Gaidos“ buklete. „Turintys besiplečiantį ištikimų gerbėjų būrį“, - pridedama.
Iš tiesų koncerte susirinko keista minia. Buvo šimtai WARP gerbėjų, kurie išgirdo daug jiems nežinomos muzikos ir kelis akustinius (ne diskžokėjų) WARP autorių kūrinius. Buvo ištikimieji „Gaidos“ lankytojai, kuriems londoniečiai priminė muzikos istoriją ir pateikė kelis jiems nežinomų autorių kūrinius. Muzikos profesionalai ištyrė prekės pateikimo pavyzdį. Visa publika pamatė keliolika videofilmukų.
Ir visi išsiskirstė nuoširdžiai patenkinti! Nes nusipirko gal ir ne tą daiktą, kurio tikėjosi, bet jis buvo pakankamai kokybiškas, kad „praverstų ūkyje“. Na, toks pasitenkinimo jausmas būna po beveik visų „Gaidos“ koncertų. O ką daryti festivaliui pasibaigus? Ar turim tokio tipo viliojamai supakuotą muzikos prekę? Kad atvirą edukacinį elementą (kuris tuos, kuriems yra skirtas, labai erzina) slėptų nesudėtingi rinkodaros veiksmai? Atsakymo nežinau, todėl šį klausimą laikau retoriniu.
Ketvirtadienį rinkodara baigiasi ir prasideda įdomiausi „Gaidos“ koncertai. Klube „Tamsta“ Muzikos akademijos bigbendas gros lietuvių kompozitorių premjeras. Smalsu nepaprastai.
