Jokių kraujo tyrimų, smegenų skenavimo, psichologinių testų: mokslininkai bandys vien iš akių sužinoti, ar žmogus serga ir kokia jo emocinė būklė.
Akių skeneris
Skrisdami į Marsą, žmonės turėtų pasiimti ir gydytoją. Arba bent jau specialius akinius, kuriuos ilgesnei viešnagei kosmose kaip tik dabar kuria Amerikos kosmoso tyrimo agentūra NASA. Vieną dieną akių skeneris bus pritvirtintas tiesiai prie šalmo ir galės diagnozuoti ligas. Jei cukraus kiekis kraujyje arba kraujospūdis neatitiks normos, prietaisas sukels aliarmą. Be to, jis galės nustatyti ankstyvosios stadijos Alcheimerio ligą, diabetą ir išsėtinę sklerozę. Nereikės jokių kraujo tyrimų, smegenų skenavimo, psichologinių testų.
Nors NASA tyrinėjo galimybę konstruoti net antigravitacinius variklius ir kosminius keltuvus, šįkart tikslas atrodo realistiškesnis. NASA mokslininkas Rafatas Ansaris (Rafat Ansari), biologinių fluidų sensorikos specialistas, jau sukūrė akinių prototipą ir trykšta kosmoso tyrinėtojams įprastu entuziazmu: “Jei turėtume pakankamai pinigų tyrimams, galėtume po poros metų pagaminti pirmąjį modelį”.
Idealus diagnozės objektas
Ar NASA įgyvendins seną savamokslių gydytojų svajonę iš ligonio akių išskaityti jo likimą? Alternatyviosios medicinos specialistai, save vadinantys iridologais, akies rainelę dalija į laukelius, kurie, panašiai kaip kojų refleksinės zonos, neva yra susiję su atitinkamais organais. “Tai yra gryna melagystė”, - teigia Frankfurto universiteto klinikos oftalmologijos centro direktorius Kristianas Orlofas (Cristian Ohrloff). Tačiau NASA planai nėra tokie netikroviški, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvlgsnio.
Vis daugiau medikų atranda idealų diagnozės objektą - akį. Iš jos jie nustato net kai kuriuos pacientų charakterio bruožus. Šiuolaikiniais lazeriniais skeneriais gaunami smulkūs tinklainės pjūviai. Daugelyje studijų teigiama, kad tokios nervų ligos kaip Alcheimerio ir išsėtinė sklerozė joje anksti palieka būdingus pėdsakus. “Anatomijos požiūriu tinklainė ir regos nervas yra smegenų dalis, - sako Orlofas. - Taigi nieko keista, jei sergant nervų liga juose pasireiškia tie patys simptomai”. Neurologai tikisi, kad vieną dieną šie simptomai jiems padės anksti diagnozuoti ligą. Jau šiandien patyręs akių gydytojas, naudodamasis paprastu oftalmoskopu, gali pastebėti tokių paplitusių ligų kaip hipertonija arba diabetas požymius. Diabetiko tinklainės smulkios kraujagyslės dažnai nukenčia pirmosios. Ir sergant koronarine širdies liga akies kapiliarai anksti parodo nusidėvėjimo požymius. Kadangi tinklainė sunaudoja daug deguonies, joje yra tankus arterijų tinklas. “Nė vienoje kitoje kūno vietoje neturime galimybės taip aiškiai patyrinėti kraujagysles”, - sako Rafatas Ansaris. Tai viena iš priežasčių, kodėl jo diagnostikos prietaisas nusitaikė būtent į akis.
Tikimasi dar daugiau
Bet NASA mokslininkas planuoja dar daugiau. Bet kuris akies skystis ar audinys atitinka viso kūno audinius ir skysčius, aiškina jis. Tarkime, vanduo akies kameroje esąs ne kas kita kaip kraujo filtratas. Naudodamas lazerį, Ansaris šiame skystyje nustato gliukozės kiekį. Kadangi iš jo galima paskaičiuoti cukraus kiekį kraujyje, gaunami svarbūs duomenys apie tai, ar pacientas serga diabetu. Be to, JAV mokslininkai prieš keletą metų akies lęšiuke aptiko Alcheimerio ligai būdingas baltymų nuosėdas - Ansaris tikisi, kad jo lazeris greitai galės atpažinti ir šį biomarkerį.
Baltimorės Džono Hopkinso universiteto išsėtinės sklerozės centre šalia magnetinio rezonanso tomografo jau stovi ir akių skeneris. “Nustatėme, kad išsėtine skleroze sergančiųjų tinklainėje yra būdingų pakitimų, - sako neurologas Džonas Rečfordas (John Ratchford). - Ten, kur regos nervas išeina iš tinklainės, tokių pacientų nervų pluoštų sluoksnis yra gerokai plonesnis. Patikrinus ligonius tomografu paaiškėjo, kad pakitimai akyje atspindi lėtą nervų nykimą smegenyse. Panašius rezultatus gavo ir mokslininkė iš N.Zelandijos, akių skeneriu ištyrusi Alcheimerio liga sergančiųjų tinklainę ir regos nervą - ir čia nervų pluoštų sluoksnis buvo suplonėjęs. Tiesa, tokias detales galima nustatyti tik šiuolaikine lazerine technika. Ypač daug oftalmologas iš Frankfurto Orlofas tikisi iš skenerio, veikiančio savotiško šviesos aido principu. Optinis koherentinis tomografas (OCT) per lęšiuką į akies vidų siunčia lazerio spindulį. Priklausomai nuo tinklainės ypatybių, ši jį atspindi - geriau arba blogiau. Pagal atspindėtą šviesą tomografas apskaičiuoja trimatį tinklainės pjūvį. Pranašumas palyginti su kitais metodais - tiriamasis žmogus neliečiamas, nebadomas, nekišamas į vamzdį, jau po 10 minučių pacientai vėl sėdi laukiamajame. Būtent seni ir demencija sergantys žmonės negali ilgai ramiai išbūti branduolio sukinio tomografe. Dar vienas argumentas už akių skenerį: tyrimas OCT yra pigesnis už smegenų skenavimą. Prietaisų vaizdo raiška per pastaruosius 15 metų padidėjo nuo 30 mikrometrų iki mažiau nei 3 mikrometrų. Tokius tikslius organizmo vidaus vaizdus iki šiol būdavo galima gauti tik tiriant lavonų audinius. Tačiau masinei ankstyvajai diagnostikai laikas dar neatėjo. D. Rečfordas akių skenerį iš pradžių ketina naudoti jau diagnozuotoms nervų ligoms stebėti ir gydymo sėkmei tikrinti. Specialistas tikisi, kad vieną dieną šią techniką bus galima integruoti ir akiniuose.
Charakterio apybraiža
Švedas Matsas Larsonas (Mats Larson) teigia žmogaus akies rainelėje pastebėjęs piešinį, pagal kurį galima spręsti apie jo charakterį. Prieš dvejus metus jis tyrė 428 studentus, bandydamas nustatyti, ar psichologiniais testais nustatytos savybės yra susijusios su užfiksuotais rainelės požymiais. Paaiškėjo, kad du iš jų išties aiškiai yra susiję su tam tikrais asmenybės tipais. Larsono tyrinėjimai, nors ir primenantys abejotiną iridologiją, su šia turi mažai ką bendra. Mokslininko tikslas yra rasti išorinį požymį, pagal kurį bandomuosius asmenis būtų galima apytikriai suskirstyti į panašių charakterio savybių grupes. Galiausiai jis nori nustatyti, kokie genai turi įtakos kokioms charakterio savybėms. Švedas mokslininkas tai aiškina taip: jau tikrai žinomas vienas genas, veikiantis tiek embriono rainelės vystymąsi, tiek tam tikrų smegenų zonų formavimąsi. Taigi ryšys tarp rainelės požymių ir vėlesnių asmenybės bruožų atsirandąs dar motinos pilve. Dabar Larsonas ketina rezultatus patikrinti studijoje, kurioje dalyvaus dvyniai. Ar žmogaus rainelė iš tiesų gali tapti asmenybės tyrinėjimų biomarkeriu, jis kol kas pasakyti negali.
Naudoti šią techniką astronautų akiniuose šiaip ar taip nebūtų įmanoma: genai, kuriuos Larsonas nori identifikuoti pagal rainelės piešinį, šiuolaikiniam mokslui gali suteikti informaciją tik apie charakterio tendenciją. Vėlesnis asmenybės vystymasis rainelėje nepaliktų matomų pėdsakų. Jei astronautas užsidėtų akinius, NASA galėtų nebent suprasti, kad kosminiame laive yra potencialus cholerikas, tačiau tada grįžti būtų jau per vėlu.
Parengė Milda KUNSKAITĖ
