Apie pensijų reformos planą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Kaip jums atrodo, ministre, ar Lietuvoje yra pakankamai informacijos ir galimybių žmonėms sužinoti apie investavimą ir taikyti finansinį raštingumą? Atrodo, kad kartais mes gyvename truputį atsiskyrę nuo kitų Europos šalių.
I. Ruginienė: Informacijos mažai, turbūt labiausiai nukentėję šiuo klausimu esame mes, virš 45 metų gyventojai, nes mes galbūt jaunystėje, mokykloje, neturėjome pakankamai informacijos.
Pavyzdžiui, aš džiaugiuosi savo vaikais, kurie jau dabar mokykloje gauna ekonomikos pradmenis, žino, kas yra akcija, supranta investavimo pagrindus. Mano dukra, studentė, sėdi prie kompiuterio, domisi, turi susikaupusi labai nedidelę sumą, bet ji domisi, kaip gali taupyti, kur gali uždirbti daugiau pinigų.
Tai reiškia, mūsų vaikuose tikrai yra ta viltis, ir nėra taip, kaip bando mus nuteikti, kad visi žmonės yra pilka masė, nieko neišmano ir nežino, ką daryti. Mūsų jaunimas yra labai šviesus ir protingas, turi daugybę žinių.
Taip, turime problemų galbūt su senjorais, su pagyvenusiais žmonėmis – jiems tų žinių reikia daugiau, bet jiems perspektyvos 40 metų kaupti antroje pakopoje, kad išvystų šviesią ateitį, irgi, matyt, nėra. Dėl to tie pokyčiai, kuriuos siūlome tam tikrai žmonių grupei, yra reikalingi čia ir dabar.
Jūs užsiminėte apie jaunimą, tai norėčiau sugrįžti prie pradinių klasių mokinių. Dabar vienas iš svarstomų klausimų yra apie nemokamą maitinimą pradinukams. Kodėl šie sprendimai reikalingi?
I. Ruginienė: Tai susiję su pirmąja mūsų tema, kai palietėme demografinius rodiklius. Šiandien aš matau, kad mes niekaip neišjudėsime iš mirties taško, jeigu nestiprinsime šeimos. Pradinukų maitinimas būtent ir yra ta pagalba šeimoms ir tas užtikrinimas, kad bent jau iki penktos klasės tėvai gali būti ramūs, vaikai turės maitinimą, ir taip mes nuimame nuo jų pečių dalį finansinės naštos.
Kitas dalykas, tai esu labai dėkinga mūsų šalies prezidentui už jo iškeltą idėją dėl papildomo neapmokestinamojo dydžio. Turėsime per šią kadenciją tai realizuoti, nes vaiko pinigai kaip universali išmoka yra labai gerai, bet mes turime sukurti skatinamąją priemonę ir tiems tėveliams, kurie dirba ir moka mokesčius.
Tą galime padaryti sugrąžindami dar vieną priemonę prie vaiko pinigų – papildomą neapmokestinamąjį dydį už vaiką. Tai bus vėlgi finansinė parama ir pagalba. Mes rimtai galvojame apie būstą – jau šiais metais paramą pirmam būstui beveik padvigubinome.
Turėsime ir toliau žingsnis po žingsnio eiti ir rasti sprendimų, kad mūsų jaunos šeimos lengviau įsigytų būstą, bet čia ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo laukas. Lygiai taip pat yra ir Krašto apsaugos ministerija, kuri deda didžiules pastangas, kad sukurtų saugumo jausmą šeimoms, kad jos nebijotų gimdyti vaikų.
Yra Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ministerija su savo paslaugomis. Kompleksinis visos Vyriausybės matymas ir priemonės, nukreiptos į šeimos stiprinimą, yra vienintelis kelias, galintis šiek tiek išjudinti demografinius rodiklius.
Jūs užsiminėte apie vaiko pinigus. Kasmet vis pridėdavo tų pinigėlių į šeimų kišenę. Ar artimiausiu metu galima tikėtis dar augimo?
I. Ruginienė: Vaiko pinigai indeksuojasi ir priklauso nuo daugelio rodiklių – visą išmokų paketą kompleksiškai peržiūrėsime jau šį rudenį, nes tai susiję ir su RRF priemonėmis. Tam tikrų pokyčių bus, bet labai tikimės, kad prie vaiko pinigų, kurie yra jau dabar pakankamai dosnūs, prisidės ir papildomas neapmokestinamas dydis.
Norisi nukreipti dėmesį į tuos, kurie dirba ir moka mokesčius. Lygiai taip pat, kaip ir su pensijomis – noriu didesnį dėmesį skirti individualiai daliai, kad tie senjorai, kurie moka ir mokėjo mokesčius, pajustų vertę.
Kaip man kažkada sakė vienas kolega švedas: „Jūs, lietuviai, gyvensite gerai tada, kai su šypsena mokėsite mokesčius.“ Iš pradžių jo nesupratau, bet vėliau įžvelgiau didelę prasmę, nes kai tu moki mokesčius ir gauni už tai grąžą – paslaugų, paramos pavidalu – tada ir mokesčius moki su visai kita nuotaika.
Mano inicijuotos priemonės nukreiptos į tai, kad skatinti žmones legaliai dirbti, mokėti mokesčius, bet kad jie gautų už tai grąžą.
Ką planuojate daryti su nedarbo išmokomis ir vyresniais gyventojais? Juk jūsų ir Vyriausybės programoje senjorų įdarbinimas buvo vienas iš prioritetinių tikslų.
I. Ruginienė: Jau dabar ruošiamas projektas, kuris greičiausiai kitą savaitę išjudės į Seimą. Tai reiškia, kad sakome, jog mūsų senjorai nuo 60 iki 65 metų turės ilgesnį laikotarpį ieškotis darbo ir už tai gaus nedarbo išmoką.
Tuo veiksmu norime jų nenustumti į priešlaikinę pensiją ir nesakyti: „Viskas, eikite į pensiją“, bet vis dar norime investuoti ir sakyti, kad jūs dar galite dirbti, mokėti mokesčius, prisidėti prie savo būsimos pensijos ir neiškristi iš darbo rinkos, tai yra papildoma garantija senjorams.
Kita dalimi sprendžiame ilgalaikių bedarbių problemą. Nešame pokytį, kad nuo šiol, norint gauti 9 mėnesių nedarbo išmoką, reikės 12 mėnesių atidirbti. Tai bus susiję su mokamais mokesčiais. 12 mėnesių stažą atidirbi – 9 mėnesius gauni. Išnaudoji 9 mėnesius – vėl 12 mėnesių turi atidirbti. Šiai dienai tai yra nepertraukiamas procesas.
Man pačiai buvo siurprizas, kad taip yra, supratau tai, kai daug kur atvažiavusi išgirdau: „Padirba vieną, du mėnesius ir vėl su išmoka sėdi.“ Čia tikrai darysime pokytį, ir tas pokytis, kaip išreiškė savivaldybės, yra labai reikalingas.
Mūsų laidose ekspertai kalbėjo apie jaunimo nedarbą ir tai, kaip jie dažnai mėgsta pasinaudoti išmokomis, pasimuliuoja. Kaip manote, ar tokie veiksmai prisidės prie šios situacijos sprendimo?
I. Ruginienė: Tikrai noriu laužyti mitą, kad tų piktnaudžiaujančiųjų yra daug. Mūsų statistika rodo, kad tokių piktybinių, kurie šiek tiek paima išmoką ir vėl grįžta į darbą, yra labai mažas procentas, didžioji dalis žmonių realiai ieško darbo.
Galbūt didesnė problema yra žmonės, dirbantys šešėlyje – jie nedarbo išmokos negauna, bet būna užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, kad turėtų sveikatos draudimą.
Jie visiškai nemotyvuoti grįžti į legalią darbo rinką, nes jie turi šešėlinį darbą, bet kartu nori naudotis sveikatos draudimu. Tokių atvejų turime, sprendžiame ir dėliojamės, kaip galėtume apmažinti ir šią grupę.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
