REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Airijos sostinėje pirmą kartą surengtas daugiau kaip prieš 160 metų siautusio bado aukų paminėjimas, kuris, pasak vyriausybės, virs kasmet minima nacionaline atminimo diena.

REKLAMA
REKLAMA

„Bulvių nederlius XIX amžiaus 5-ame dešimtmetyje buvo Airiją pakeitęs įvykis, - sakė valstybės ministras bendruomenių, kaimo ir gelų kalbos klausimų Johnas Curranas. Be daugybės gyvybių praradimo, šis badmetis paskatino emigraciją, kuri tęsėsi daug metų ir poliarizavo socialinius ir politinius santykius su Didžiąja Britanija.

REKLAMA

„Lietuvos žinių“ teigimu, tuo metu nuo bado ir ligų mirė 1,5 mln. žmonių, ir Airijos tauta, kuri 1841 metais viršijo 8 mln., dėl šių mirčių ir emigracijos labai smarkiai sumažėjo. Dubline per ceremoniją upės krantinėje aidėjo gedulinga dūdmaišio melodija, o atminimas tų, kurie „neteko gyvybės, neteko šeimos, neteko namų, neteko šalies“, buvo pagerbtas tylos minute.

Pasak J.Currano, tas badas ypač nulėmė airių (gelų) kalbos nykimą. Iki 1851 metų žmonių, kuriems airių kalba yra gimtoji, skaičius sumažėjo per pusę, iki dviejų milijonų. Badas padidino emigraciją, dėl kurios 1,5 mln. žmonių išvyko į Angliją, Škotiją, Australiją ir, pirmiausiai, į Jungtines Valstijas bei Kanadą. „1850 metais ketvirtadalis Liverpulio, Bostono, Niujorko ir Filadelfijos gyventojų buvo identifikuojami kaip airiai. Kitais metais Kanados gyventojų surašymas parodė, kad daugiau kaip pusė Toronto gyventojų buvo airiai“, - sakė J.Curranas.

1845-1849 metų Didįjį badą sukėlė tai, kad kelerius metus iš eilės neužderėjo bulvės, kurios tada buvo svarbiausia airių raciono dalis. 1997-aisiais minint 150-ąsias bado metines, tuometinis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas sakė, kad jo šalis, kaip kolonijinė valdytoja, per tą badmetį nuvylė airius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų