„Restruktūrizavome „airBaltic“ išlaidų kontrolę ir pajėgumų valdymą bei didinome efektyvumą. Tai per devynis mėnesius mums leido pasiekti 94,8 mln. litų (27,47 mln. eurų) didesnį grynąjį pelną nei pernai tuo pačiu metu. „airBaltic ReShape“ programa tikrai pasiteisino“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.
Jo teigimu, kad oro bendrovė vėl taptų pelninga, jai teko ištverti skausmingus pokyčius, kurie reikalavo iš naujo kruopščiai įvertinti visus rinkos elementus. „Sustabdėme skrydžius kai kuriais maršrutais ir sumažinome turimų lėktuvų skaičių. To reikėjo, kad galėtume iš pagrindų atnaujinti savo lėktuvų parką. Tobulinome savo skrydžių tvarkaraščius ir 15 proc. padidinome lėktuvų efektyvumą. Žvelgiant iš verslo perspektyvų, lėktuvai yra tarsi fabrikai ant sparnų. Efektyvus jų naudojimas reiškia daugiau laiko ore ir mažesnes sąnaudas. Tai pajaučia ir mūsų keleiviai“, – teigia „airBaltic“ vadovas.
Per devynis šių metų mėnesius pajamos iš vienos sėdimos vietos nuskridus vieną kilometrą (RASK) buvo 4 procentais didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso devynis mėnesius „airBaltic“ gavo beveik 883,8 mln. litų (255,96 mln. eurų) pajamų – 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, nepaisant sumažėjusio keleivių skaičiaus.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Artimųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.
