Šis ligos protrūkis – jau 47-as toks atvejis, užfiksuotas šiais metais mūsų šalyje. Kaip ir daugumą kartų prieš tai, liga smogė nedideliam kiaulių ūkiui.
Kiaulės sunaikintos
Iki šiol Marijampolės savivaldybėje AKM židinio nebuvo rasta. Kaip sakė Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Kęstutis Matulevičius, liga smogė skaudžiai ir netikėtai.
„Žmonėms jau buvo kilęs įtarimas, kad viena iš jų laikomų kiaulių serga. Gyvulys pastaruoju metu neėdė, todėl ūkio šeimininkai nusprendė kiaulę paskersti. Laikydamiesi reikalavimų jie apie tai pranešė veterinarijos gydytojui ir paprašė, kad šis paimtų tyrimus dėl visai kitos ligos – dėl trichineliozės. Kartu buvo paimtas mėginys ir dėl afrikinio kiaulių maro. Kai po kelių dienų gavome teigiamą rezultatą, ūkyje jau buvo pasirodę klinikiniai afrikinio kiaulių maro požymiai – nustojo ėsti dar viena kiaulė, o po kurio laiko ji nugaišo“, – pasakojo K.Matulevičius.
Jis pabrėžė, kad kai tik gavo teigiamą AKM mėginio atsakymą, VMVT specialistai labai greitai ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad liga neplistų toliau – visos keturios tvarte buvusios kiaulės sunaikintos, užkastos ūkio teritorijoje. Paskersta kiaulė taip pat sunaikinta. Nors jos mėsa ir nebūtų kenksminga žmogaus sveikatai, tačiau ją vartojant atsirastų papildoma rizika aplinkoje platinti virusą.
Teritorija ir tvartai dezinfekuoti, dabar aiškinamasi, kaip užkratas galėjo patekti į ūkį. Anot K.Matulevičiaus, gyventojai šiuo metu vis dar sunkiai gali patikėti tuo, kas įvyko, jiems sunku prisiminti, kur ir kada jie patys lankėsi, kas ir kada atvyko ir išvyko iš jų ūkio. Aišku viena: AKM atsirado dėl žmogaus veiksmų.
„Kai balandį tikrinome šitą ūkį, jis atitiko minimalius biosaugos reikalavimus. Manome, kad dabar, prasidėjus darbymečiui, šeimininkai juos šiek tiek primiršo“, – teigė veterinarijos specialistas.
Kaimynai nerimauja
Patašinės kaime nustačius AKM nedelsiant buvo sudarytos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Į šias zonas patenkantys kiaulių ūkiai bus dar kartą aplankyti, bus surašytos ir identifikuotos visos juose laikomos kiaulės, o jei veterinarijos specialistams kils įtarimų dėl naujų AKM protrūkių, bus imtasi atitinkamų priemonių.
K.Matulevičius Marijampolės savivaldybės ūkininkus nuramino, kad kol kas kitų ūkių šeimininkams kiaulių skersti nereikės. Tiesa, ir 3 km, ir 10 km zonose keturiasdešimčiai dienų sustabdytas bet koks kiaulių judėjimas. Tai reiškia, kad šiose teritorijose esančių ūkių šeimininkai kurį laiką šių gyvulių negalės nei pirkti, nei parduoti.
Šis AKM atvejis ūkyje – jau antrasis Suvalkijos regione. Maždaug prieš mėnesį šios ligos židinys buvo rastas viename Šakių rajono Prūselių kaimo ūkyje. Spėjama, kad tuomet užkratą į savo valdas parnešė pats šeimininkas, nes prieš pat ligos protrūkį jis buvo lankęsis Jurbarko rajono miškuose. Ten atvejai, kai AKM serga šernai, yra itin dažni.
Dėl AKM protrūkio vis labiau ima nerimauti ir tarp Marijampolės bei Šakių savivaldybių įsikūrusio Vilkaviškio rajono gyventojai. Šiame rajone yra daugiausia Lietuvoje kiaulių laikytojų. Tiesa, pagal bendrą laikomų kiaulių skaičių šis rajonas nė iš tolo neprilygsta daugumai kitų savivaldybių, tačiau gyventojų, turinčių bent vieną kiaulę, čia yra daugiausia.
„Mūsų rajone praėjusių metų pabaigoje AKM virusas kol kas rastas tik ištyrus sumedžiotą šerną. Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybių miškuose šia liga užsikrėtusių šernų nebuvo. Pas kaimynus užkratas rastas paėmus kiaulių kraujo mėginius. Mūsų tarnybos specialistai yra ištyrę per 100 mėginių, paimtų iš sumedžiotų šernų ir iš rastų šių gyvūnų gaišenų, atliekame daugybę kiaulių kraujo komercinių tyrimų. Kol kas užkrato pavyksta išvengti, tačiau neaišku, kiek dar tai tęsis. Akivaizdu, kad grėsmė kasdien didėja ir pavojus artėja“, – kalbėjo Vilkaviškio VMVT viršininkas Gediminas Gvazdaitis.
Jis patarė visos šalies kiaulių laikytojams apie kiekvieną šių gyvulių susirgimą informuoti privačius veterinarijos gydytojus, kad šie kuo greičiau galėtų paimti kraujo mėginius, siekdami ištirti gyvulius dėl AKM. Anot jo, kiaulių ligų gali būti įvairių, tačiau reikia stengtis visais įmanomais būdais užkirsti kelią plisti AKM. Žmonėms šių mėginių ėmimas nieko nekainuoja. Vienintelis nepatogumas – kol gaunami kraujo mėginių atsakymai, sustabdomas kiaulių judėjimas ūkiuose. Tas paprastai trunka vos 3–4 dienas.
Didžiųjų ir mažųjų nesutarimai
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko AKM protrūkis Suvalkijoje nė kiek nenustebino. Anot jo, ši liga ir toliau plis nesustabdomai, nes nuo jos apsisaugoti labai sunku. Prognozuojama, kad vakcinos nepavyks išrasti dar bent dešimtmetį, o kol kas vienintelė patikima priemonė – biologinės saugos reikalavimų laikymasis. Vis dėlto priversti smulkiuosius ūkininkus sąžiningai laikytis biosaugos reikalavimų – beveik neįmanoma, o ir didžiuosiuose ūkiuose sukontroliuoti visus darbuotojus taip pat yra sunki užduotis.
„Dažniausiai AKM židiniai nustatomi mažuosiuose ūkiuose, nes jų šeimininkai tikrai ne visada žino apie būtinus reikalavimus ir tikrai ne visada sąžiningai jų laikosi. Dėl to kartais kenčia ir stambieji ūkiai. Pagrindinė problema – zonavimas. Dar 2014 m. Europos Komisija nusprendė aplink AKM židinį nustatyti trečią apsaugos zoną. Į ją patenkantys kiaulių augintojai sunkiai gali realizuoti savo užaugintą produkciją, o tai sukelia ir skaudžių ekonominių padarinių. Tai didelė problema, nes kartais žmonių patiriami nuostoliai skaičiuojami šimtatūkstantinėmis sumomis“, – sakė A.Baravykas.
Anot jo, kol kas tarp šalies kiaulių augintojų panikos nėra, tačiau įtampa jaučiama. Blogiausia, kad draudimo bendrovės nelabai nori drausti rizikingus ūkius, o ir valstybė žemdirbiams nelabai turi ką pasiūlyti.
„Dabar iš trečios zonos negalima mėsos eksportuoti į užsienį, ji nepaklausi, todėl ir supirkėjai dažniausiai siūlo vos pusę kainos. Tai nepadengia net pusę kiaulės savikainos, tad daugelį ūkininkų tai veda prie bankroto. Blogiausia, kad visa tai vyksta ne dėl žemdirbių kaltės! Galima sąžiningai laikytis biosaugos reikalavimų, bet nukentėti dėl kitų žmonių aplaidumo. Taip kyla nesutarimai tarp mažųjų ir didžiųjų kiaulių augintojų.
Kai kuriais atvejais situacija išties yra kritinė. Pavyzdžiui, yra ūkių, kur paršavedės susėklintos prieš 3–4 mėnesius ir jos jau pradeda vesti paršelius. O juk per savaitę jų atveda ne vieną ir ne du, o kelis šimtus! Ūkininkai negali būti tikri, kad ateityje galės realizuoti šiuos užaugusius paršelius. Rumunijoje tokiais atvejais jau dabar paršeliai tiesiog žudomi ir užkasami. Nesinorėtų, kad ir pas mus būtų tokia situacija. Valstybė turėtų ieškoti išeičių, kaip padėti ūkininkams. Savo poziciją esame išsakę Žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui ir jis pažadėjo skristi į Briuselį ir ten derėtis dėl paramų Lietuvos kiaulių augintojams. Bėda, kad rugpjūtį visi atostogauja ir niekam nerūpi, kad dabar pats AKM protrūkis“, – apgailestavo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas.
Apims visą Europą
Iki 2018 m. liepos 23 d. AKM laukinėje Lietuvos faunoje buvo nustatyta 1 079 vietose, 2 540 šernų, iš kurių – 251 sumedžiotam ir 2 289 – gaišusiems. Be to, AKM buvo nustatytas 36 kiaulių laikymo vietose.
Anot A.Baravyko, situacija kritinė ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose kitose Europos valstybėse. Per pastaruosius 2 mėnesius Rumunijos ūkiuose buvo užfiksuota maždaug 700 naujų AKM atvejų. Ten tarp ūkininkų – visiškas chaosas. Panaši situacija yra ir Ukrainoje. Nemažai bėdų dėl AKM turi ir Lenkija, Latvija, Estija, Rusija bei Baltarusija. Čekijoje ir Vengrijoje užfiksuoti AKM protrūkiai tarp šernų, bet jie kol kas dar neišplito.
„Virusas kaip pandemija plinta per visą žemyną ir anksčiau ar vėliau tikrai apims visą Europos teritoriją. Net už tūkstančio kilometrų esančioje Kinijoje jau užfiksuoti 4 AKM atvejai. Įprastai šią ligą perneša šernai. Nors jų judėjimas ir vyksta gana lėtai, tačiau dideliais ligos šuoliais pasirūpina patys žmonės. Jie ligą sugeba nunešti šimtus kilometrų. Blogiausia, kad mokslininkams niekaip nepavyksta sukurti vakcinos, kuri padėtų apsisaugoti nuo kiaulių maro. Kiek šia tema teko bendrauti su mokslininkais, jie sakė, kad jiems niekaip nepaklūsta kai kurie biologiniai procesai ir panašu, kad greitai to nebus. Kalba sukasi apie 10, o gal net ir 20 metų, taigi panašu, kad mažiausiai tiek laiko AKM dar tikrai nesitrauks“, – prognozavo A.Baravykas.
