Antradienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Ar sportas vis dar vienija tautą?" dalyvavęs Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Algirdas Raslanas mano, kad didžiojo sporto laukia nelengvi metai, bei pabrėžė, jog artimiausioje ateityje didesnį pagreitį turėtų įgauti visuomeninis sporto judėjimas.
"Manau, kad sportas pakryps į visuomeninę pusę. Sportas labai svarbus sveikatai, todėl jam visi turi skirti daug daugiau dėmesio. Lietuvoje turime pakankamai gerai išplėtoję kūno kultūrą ir sportą, tik labai gaila, kad per 18 metų nepavyko sukurti labai stipraus visuomeninio sporto sektoriaus", - teigė A. Raslanas.
KKSD vadovas pažymėjo, kad šalies sporto sistemos stiprybė - treneriai, mokytojai ir patys sportininkai. "Jie skatina siekti rezultatų, stiprinti sveikatą, pritraukia vaikus sportuoti, - sakė A. Raslanas. - Treneriai ir už kelis centus sugeba surengti varžybas, nuvežti vaikus į turnyrus. Tuo Lietuva ir stipri. Šiemet šalies sportininkai iškovojo tris pasaulio ir penkis Europos čempionatų medalius. Tai gražus pavyzdys skatinant jaunimą sportuoti".
A. Raslanas mano, kad geras impulsas plėtoti kūno kultūrą ir sportą, daugiau dėmesio skirti sveikatingumui bus regioniniai ir rajonų sporto centrai.
Diskusijoje dalyvavęs sporto pedagogas profesorius Povilas Karoblis pažymėjo, kad dabar, kai sporte viršų ima pinigai, labai svarbu į sportą grąžinti olimpines idėjas. Anot P. Karoblio, turim susimąstyti, kur atsidūrė sportas.
"Sportas tapo turgumi, kuriame pardavinėjami sportininkai, prarandamas dvasingumas, patriotizmas. Tai mato visas pasaulis ir tam turi būti pasakyta "stop". Turime grįžti prie Senovės Graikijos idėjų, humanizmo. Tik kas pasakys tą "stop"? - klausė sporto mokslininkas, kuriam teko stebėti net septynerias olimpines žaidynes.
P. Karoblis apgailestavo, kad KKSD prijungiamas prie Vidaus reikalų ministerijos.
"Griaunam tai, ką sukūrėme per daugelį metų. Šis šalies valdžios sprendimas - didelis smūgis visam mūsų sporto gyvenimui, sporto ateičiai ir didžiulis nuostolis tautai. Padaryta istorinė klaida. Mūsų vyriausybė dėl to turi prisiimti atsakomybę", - sakė P. Karoblis. Jis pažymėjo, kad, priimant sprendimą, sporto mokslininkų nuomonė liko neišklausyta.
"Buvo nuspręsta dėl 21-os institucijos prijungimo. Natūralu, kad ir KKSD turi paklusti tam sprendimui. KKSD vaidmuo mažėja, bet jis ir toliau vykdys pagrindines savo funkcijas, tik jos bus labiau koordinacinio pobūdžio, - sakė A. Rasalanas. - Visame pasaulyje didžioji jėga yra klubai ir federacijos. Būtent didesnis vaidmuo turėtų tekti visuomeninėms organizacijoms. Tik sporto finansavimas šalyje turėtų būti didesnis".
A. Raslanas apgailestavo, kad dauguma stipriausių Lietuvos sportininkų, kurių pergalės vienija tautą, neturi konkurencijos, todėl jiems labai sunku išlaikyti sportinę formą - tenka kviestis treniruočių partnerius arba patiems vykti į užsienį. KKSD vadovas taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje nesukurtas vieningas sporto mokslo institutas, todėl sportininkų rengimo perspektyvos yra gana miglotos.
Anot A. Raslano, šiuo metu svarbiausi dalykai - sporto finansavimas, specialistų išsaugojimas ir sporto bazių sukūrimas. "Iki Londono olimpinių žaidynių ištempsime, o kaip bus toliau, sunku pasakyti", - teigė KKSD generalinis direktorius.
A. Raslano teigimu, Lietuvos sportininkai aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose pasiekia savo darbštumo ir trenerių profesionalumo dėka - sugebama mažiausiomis sąnaudomis pasiekti gerų rezultatų.
"Sporto sistema yra sukurta, tik ji turi veikti. O iškovoti medalius Londone bus dar sunkiau nei ankstesnėse olimpinėse žaidynėse", - teigė P. Karoblis.
