A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad, nepaisant neigiamos daugelio politikų reakcijos, į bandymą uždėti žiniasklaidai apynasrį ir toliau aiškinamasi, kas pažymą nutekino, o ne kas joje buvo parašyta.
„Šurmulys dėl paviešintos pažymos vis dar nesibaigia. Nepalieka įspūdis, kad sąmoningai yra vengiama kalbėti apie pažymos turinį, visą dėmesį sutelkiant į tai, kas šią pažymą paviešino“, – sakė A. Kubilius.
Opozicijos lyderis dar kartą paragino atskleisti duomenis apie kai kurių politikų ryšius su Kremliumi ir atkreipė dėmesį į itin nervingą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vedlio Valdemaro Tomaševskio reakciją, kai konservatorė Rasa Juknevičienė paklausė, ką jis prieš Seimo rinkimus veikė Kremliaus valdyboje ir kokias temas ten aptarinėjo.
„Valdžios politinių partijų bandymai pabėgti nuo šitų klausimų, užuot garsiai šaukiant apie tariamą nusikaltimą dėl pažymos paviešinimo, rodo tik tiek, kad garsiai šaukiantieji į pažymos turinį reaguoja išskirtinai nervingai. Praeitos savaitės pabaigoje matėme kaip tik išskirtinai nervingą V. Tomaševskio reakciją. O tai kaip tik patvirtina tiesą, kad tokią pažymą tiesiog buvo būtina paviešinti. Aš tikiuosi, kad bus paviešintos ir pavardės tų politikų, politologų ar žurnalistų, kurių pavardės pažymoje nebuvo tiesiogiai įvardytos, bet kurie patys žino, kad pažymoje kalbama apie juos. Tikėtina, kad nervinga baimė, jog ir tai taps vieša, kai kam neleidžia ramiai gyventi, todėl ir toliau matysime daug pastangų pabėgti nuo pažymos turinio nagrinėjimo.“
„Lietuva turi susitvarkyti su tokia informacija taip, kad tai būtų naudingiausia valstybės saugumui valstybės saugumui. Akivaizdu, kad informacija apie įtartinus politinius procesus ar įtakas turi būti žinoma ne vien siauram ratui valstybės vadovų. Pagrindinis vaistas, apsaugantis Lietuvą nuo tokių pavojingų politinių procesų ar žalingos svetimos įtakos, yra viešumas. Visuomenė turi teisę tokią informaciją žinoti, o valdžia turi pareigą visuomenę tinkamai informuoti“, – teigė A. Kubilius.
