Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie liepos 22–osios žudynes Norvegijoje, paskui žinias slinko ir sąmokslo versijų puta.
Anderso Behringo Breiviko vardas ir idėjų kratinys iškart tapo Europos ir JAV viešojoje erdvėje vykstančių informacinių kovų šoviniais.
Pasigirdo balsų, kad A. B. Breiviko nusikaltimas pasitarnaus „tarptautiniam elitui“, kurio pastangomis dabar neva keičiamas iki šiol įprastas teroristo įvaizdis: islamo fundamentalistai užleidžia vietą naujai pamainai - baltajai rasei priklausantiems kraštutiniams dešiniesiems. (Beje, kažkokia islamistų grupuotė iš pradžių prisiėmė atsakomybę dėl nusikaltimo Norvegijoje, bet paskui tai paneigė.)
Interneto komentatoriai gausiai žarstė spėjimus, jog šis teroro aktas yra viešųjų ryšių akcija, kuria siekiama nukreipti publikos dėmesį. Nuo ko? Pavyzdžiui, nuo Europos skolų krizės, nuo Ruperto Murdocho spaudos imperijos žlugimo.
Informacinis karas lyg iš pypkės
Išties, A. Breiviko nusikaltimas užgožė R. Murdocho reikalus. Per teroro akto Norvegijoje sukeltą informacinį triukšmą buvo primirštas „šviežias“ lavonas.
Liepos 18 d. savo namuose rastas negyvas Seanas Hoare'as, buvęs dabar jau uždaryto R. Murdocho laikraščio „News of the World“ žurnalistas. Šįmet jis tiesmukai paliudijo, kad neteisėtai pasiklausyti mobiliųjų telefonų jį skatino Andy'is Coulsonas, minėto laikraščio redaktorius 2003 – 2007 m. ir tuometinis S. Hoare'o draugas. A. Coulsonas iki š. m. sausio 21 d. dirbo D. Britanijos premjero Davido Camerono viešųjų ryšių vadovu (panašų darbą A. Coulsonas anksčiau dirbo D. Britanijos konservatorių partijoje). Policija nieko įtartino kol kas nemato – numirė žmogus ir tiek.
A. B. Breivikas ne tiktai atitraukė dėmesį nuo R. Murdocho, bet ir buvo apšauktas turįs panašią pasaulėžiūrą kaip R. Murdochas.
Galima rasti vaizdų, neva įrodančių, kad internete buvo išplatintas fiktyvus A. B. Breiviko profilis „Facebook“ socialiniame tinkle. Profilis iš norvegiško tapo anglišku. A. B. Breiviko politinių ir religinių pažiūrų skiltyse kažkas įrašė: „konservatyvus“, „krikščionis“ (Conservative, Christian).
Kadangi JAV ir Didžiosios Britanijos viešojoje erdvėje apibūdinimas „konservatyvus krikščionis“ prilipęs prie konkrečių veikėjų, netruko atsirasti nerimtų pasvarstymų ir „ančių“: „Programišius atrado elektroninį susirašinėjimą tarp Sahros Palin, R. Murdocho ir A. B. Breiviko“ arba „R. Murdochas apmokės A. B. Breiviko gynybos išlaidas“.
Populiarus radijo ir TV laidų vedėjas Glennas Beckas, iki š. m. birželio 30 d. dirbęs R. Murdochui priklausančioje televizijoje „Fox TV“, sukėlė nemenką skandalą, kada A. B. Breiviko nužudytus jaunuolius palygino su Hitlerjugendo, nacistinės Vokietijos jaunimo organizacijos, nariais.
Gal G. Beckas leptelėjo daug negalvojęs, tačiau toks iš esmės neigiamas apibūdinimas nusėdo daugelio žmonių pasąmonėje tarsi propagandinės granatos skeveldra.
G. Beckas yra tas žmogus, kuris per „Fox TV“ nemažai „varė“ ant JAV prezidentui Barackui Obamai artimo finansininko ir spekuliuotojo George'o Soroso. Kai kas mano, kad R. Murdochas dabar patiria nors ir teisėtų, bet žiaurių smūgių būtent dėl savo konfrontacijos su G. Sorosu – kovos, kurioje G. Beckas tėra smogikas, „juodojo piaro“ meistras.
Verta bent paviršutiniškai apžvelgti besitęsiančią R. Murdocho viešųjų ryšių katastrofą ir G. Becko išpuolius prieš B. Obamą bei G. Sorosą per „Fox TV“.
Prie A. B. Breiviko dar grįšime.
Pargriovė trimis smūgiais
Vien Vikipedijos medžiaga apie vadinamąjį telefonų pasiklausymo skandalą, dėl kurio braška R. Murdocho imperija, siekia apie 100 tūkst. spaudos ženklų – mažiausiai valanda įdėmaus skaitymo.
Nesileisdamas aprašinėti įvykių detalių, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad su R. Murdocho žiniasklaida susiję asmenys buvo nuteisti dėl neteisėto telefonų pasiklausymo dar 2007 m. sausį.
Pasėdėti kalėjime iki pusės metų teko „News of the World“ karališkosios kronikos redaktoriui Clive'ui Goodmanui ir jo bendrininkui – privačiam detektyvui Glennui Mulcaire'ui. Jie pripažinti kaltais dėl įsilaužimo į D. Britanijos princo Williamo balso pašto dėžę. Beje, tyrimą dėl šio incidento vykdė policijos antiteroristinio padalinio darbuotojai.
Taigi faktas, jog R. Murdocho žmonės neteisėtai klauso telefoninių pokalbių, nebuvo didelė naujiena. Juolab, kad šių metų balandį „News of the World“ iki teismo susitarė su 8 asmenims iš meno ir politikos sferų. Dėl pažeisto jų privatumo išmokėtos kompensacijas, kurių bendra suma viršijo 3 milijonus svarų sterlingų.
Š. m. liepos pradžioje skandalas sprogo vėl: R. Murdochas buvo pargriautas trimis konkuruojančios žiniasklaidos smūgiais.
Liepos 4 d. „The Guardian“ pranešė, kad policijos duomenimis, „News of the World“ 2002 m. kovą įsilaužė į be žinios dingusios paauglės Milly Dowler mobilųjį telefoną.
Liepos 6 d. pasiremdamas policijos šaltiniais „The Daily Telegraph“ parašė, kad „News of the World“ galimai naršė Irake žuvusių britų kareivių giminaičių telefonuose.
Abiem atvejais policijos įtarimus sukėlė jau minėto G. Mulcaire'o užrašai. Netrukus iš BBC atėjo žinia, jog nukentėjusių ir žuvusių per 2005 m. liepos 7 d. teroro aktą Londone giminaičių žiniomis, kurias šie gavo vėlgi iš policijos, „News of the World“ kėsinosi į aukų mobiliuosius telefonus.
Kol R. Murdocho agentai nelegaliai naršė karališkosios šeimos ir įžymybių elektroniniuose archyvuose, liaudis tylėjo. O kada agentai įlindo į eilinių „mažųjų žmonių“ telefonus, liaudis sukilo ir prapliupo rūstybe. Įvykiai plėtojosi žaibiškai.
Liepos 10 d. užsidarė 168 metus ėjęs laikraštis „News of the World“, liepos 13 d. R. Murdochas atsisakė siekių įsigyti D. Britanijos palydovinės televizijos „B Sky B“ visas akcijas.
Laikraštis užsidarė ir dėl to, kad reklamos davėjai ėmė jį boikotuoti. O „B Sky B“ pardavimo klausimą turėjo svarstyti D. Britanijos parlamentas, bet R. Murdochas pasitraukė pirmas.
Pasirodo, suduoti mirtiną smūgį imperijai gana lengva – tereikia, kad policininkai, kurie š. m. sausio pabaigoje kažkodėl atnaujino bylą dėl „News of the World“ įsilaužimų į privačius telefonus, nutekintų žiniasklaidai įtarimus, kilusias tyrinėjant privataus detektyvo G. Mulcaire'o archyvą: pas jį rasti telefonų numeriai, kuriuos jis galbūt norėjo „nulaužti“ – prieiti prie balso pašto ir elektroninių žinučių.
Ar galima policijai prikišti, kad G. Mulcaire'o užrašus ji tyrinėja jau 5 metus ir vis kažką atranda?
Šitie policijos nutekinti „akmenėliai“ apvertė vežimą: suimtas jau minėtas A. Coulsonas ir Rebekah Brooks, buvusi „News of the World“ redaktorė, iškilusi iki R. Murdocho pagrindinės kompanijos „News Corporation“ vadovės (abu paskui paleisti už užstatą).
Premjerui D. Cameronui teko nemažai aiškintis: jis apgailestavo, kad kažkada padarė A. Coulsoną savo viešųjų ryšių vadovu.
D. Britanijos parlamente teko aiškintis ir pačiam R. Murdochui. Jam ir jo parankiniams užduodamas tas pats klausimas: ar jie žinojo apie neteisėtą savo darbuotojų veiklą? Aišku, R. Murdochas ir jo aplinka viską neigia.
Tam, kad tokie dalykai būtų įrodyti, reikia svarių įkalčių: elektroninių laiškų, telefono žinučių, užrašų. Jeigu to nėra, belieka remtis liudininkais. Bet, pavyzdžiui, velionis S. Hoare'as neteigė, kad A. Coulsonas vertė jį kur nors įsilaužti – pasak S. Hoare'o, tuometinis „News of the World“ redaktorius tiktai klausdavęs, kodėl S.Hoare'as nepanaudoja savo „juodojo meno“. O tas faktas, kad R. Murdocho žiniasklaida turi fondų apmokėti šaltiniams (taigi ir programišiams) buvo seniai žinomas.
Blaiviai žiūrint, R. Murdocho bei įtariamų jo buvusių darbuotojų padėtis kažkuo primena Dominique'o Strausso-Kahno reikalus: pateikti įtarimai sukėlė skandalus, sugriovė karjeras: D. Straussui-Kahnui teko palikti Tarptautinio valiutos fondo vadovo postą, A. Coulsonas jau nebetvarko premjero viešųjų ryšių, R. Brooks nebevadovauja pagrindinei R. Murdocho kompanijai (to pareikalavo kiti akcininkai). Bet visi minėti asmenys yra tiktai įtariamieji – nė vieno jų kaltė kol kas neįrodyta.
Užtat R. Murdochas negaus viso kompanijos „B Sky B“ akcijų paketo. O be to jis nesukurs globalios pasaulinės televizijos, į kurią būtų įjungtos kitos kompanijos, kuriose yra R. Murdocho kapitalo: „Sky Italia“, „Sky Deutschland“, „Fox TV“.
Gal būtent to ir siekė tie, kurie paslaugiai pametėjo žiniasklaidai policijos surinktus „akmenėlius“?
Nekelk balso prieš G. Sorosą
Pernai „Fox TV“ „smogikas“ G. Beckas panaršęs tiktai savo smegenyse kūrė hipotezes apie tai, kas tampo už virvelių JAV prezidentą B. Obamą. O dabar JAV teisėsauga rengiasi tirti, ar R. Murdocho žiniasklaida nenaršė amerikiečių elektroniniuose archyvuose.
Mormonų tikėjimą išpažįstantis G. Beckas yra turtingas žmogus. Matyt, kad korupcinių ryšių tarp B. Obamos jis ieškojo savo malonumui ir vien iš idėjos. Jam, dešiniųjų pažiūrų žmogui, nepatiko, kad B. Obamos administracijos programą ir pačią administraciją formavo G. Soroso pinigais remiamas Amerikos pažangos centras (Center for American Progress – CAP).
G. Beckas nepraleido pro akis ir to, kad vienam iš G. Soroso investicinių fondų įsigijus Brazilijos valstybinės naftos kompanijos „Petrobras“ akcijų, B. Obamos administracija sutiko garantuoti „Petrobras“ dviejų milijardų dolerių paskolą.
Tinklalapyje http://wikileaks.org/ ėmus skelbti slaptus JAV administracijos dokumentus, G. Beckas išeikvojo nemažai laiko, įrodinėdamas, kad už „WikiLeaks“ stovi G. Sorosas.
G. Sorosas neiškentė ir paaukojo vieną milijoną dolerių organizacijai „Media Matters“, agitavusiai, kad reklamos davėjai boikotuotų R. Murdocho televiziją „Fox News“.
Ir štai dabar R. Murdochas nutrenktas iš aukštybių, jo imperiją purto viešųjų ryšių skandalas. Kaip minėta, „News of the World“ užsidarė dar ir dėl reklamos davėjų boikoto.
Klausimas, kam naudinga kompromituoti R. Murdochą, per daug abstraktus – tai tolygu klausimui, kam apskritai naudinga ar nenaudinga žiniasklaida. Akivaizdu, kad R. Murdocho nesėkmė naudinga kiekvienam jo konkurentui.
Vis dėlto, bent jau JAV didžioji žiniasklaida rikiuojasi palei respublikonų ir demokratų politinius apkasus. Kiekviena partija turi savų labai turtingų rėmėjų. R. Murdochas pagal pažiūras linko prie respublikonų. D. Britanijos premjerui D. Cameronui dabar tenka aiškintis dėl artimų ryšių su šiuo spaudos magnatu.
Kai kurios interesų grupės atvirai išreiškė susirūpinimą dėl R. Murdocho nesėkmių. Liepos 20 d. „The Jerusalem Post“ parašė, jog Izraelio rėmėjai sunerimę, kad silpnėjanti R. Murdocho įtaka gali pritildyti stiprius Izraelį palaikančius jo leidinių balsus.
Pastaruoju metu G. Beckas neretai pasirodo Izraelį remiančiuose renginiuose. Jo nuomone, kiekvienas krikščionis turėtų būti ir sionistas. O kažkada dėl atakų prieš G. Sorosą jis buvo apkaltintas antisemitizmu.
Liberaliame leidinyje „The Newyorker“ G. Beckui buvo prikišta, kad jo požiūris į istorija kyla iš Šaltojo Karo paranojos.
Kadangi atrasti panašumą galima tarp bet ko, tai nėra iš piršto laužtas ir teiginys, jog aštrialiežuvio G. Becko logika, kuria besiremdamas jis kurpia „sąmokslo teorijas“, panaši į A. B. Breiviko minties vingius.
Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, akivaizdu, kad kruvinas A. B. Breiviko išpuolis liks laike ir viešojoje erdvėje izoliuotu „solo numeriu“.
Nors G. Beckas irgi „solistas“, jo balsas daugiau reiškė, nes jis „dainavo“ R. Murdocho žiniasklaidos „chore“. Be to G. Beckas nieko nenušovė, yra gyvas, sveikas ir kūrybingas.
SUSIJĘS RAŠINYS
Oligarchai apsupo dėdės Obamos trobelę
VAIZDO PAPILDAI
Vienas iš G. Becko antpuolių prieš G. Sorosą.
G. Sorosas šaiposi iš G. Becko
