Neįprastą dusulį bei skausmą krūtinės srityje naujųjų metų išvakarėse pajutęs vyras nebeleido žmonai savarankiškai vežti jo į Skubios medicinos pagalbos skyrių, o liepė kviesti greitąją. „Mane „išlukšteno“ per akimirką ir tuoj pat į operacinę“, – tokie prisiminimai iš Skubios medicinos pagalbos skyriaus įsirėžė M. Juknio atmintin.
Naujuosius planavo sutikti ramiai
M. Juknys sako 2023-2024 metų sandūrą su žmona ketinęs pasitikti ramiai įsitaisius ant sofos, žiūrint koncertinę programą. Tiesa, net nenumanė, kad sutiks išties gulomis, tik ne patogiai namie ant sofos, o ligoninės palatoje. „Kai ryte keistai ėmė mausti krūtinę, paprašiau žmonos nedelsiant kviesti greitąją“, – gruodžio 31 dienos įvykius pasakoja M. Juknys. Vyras pamena, kad jau greitojoje buvo atlikti visi būtinieji tyrimai, suleisti vaistai, užrašyta elektrokardiograma, o Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyriaus personalas informuotas apie vežamą sunkų pacientą.
Jautėsi patekęs į saugias rankas
Šiaulių rajono gyventojas pasakoja jautęs visišką ramybę, užtikrintumą ir profesionalumą. „Visi medikų komandos veiksmai buvo itin koordinuoti. Vos tik prie ligoninės stabtelėjo greitoji, atrodo tuoj pat atsidūriau reanimacijoje, akimirksniu buvau „išlukštentas“ ir tuoj pat į operacinę“, – sako M. Juknys. Jis visiškai pasitikėjęs medikais, ypatingai dėkingas jautėsi tąkart operacinėje budėjusiai ir procedūrą atlikusiai Širdies ir kraujagyslių centro l. e. p. vadovei, kardiologei Aušrai Dambrauskaitei. Pati gydytoja sako, kad panašios gyvybei pavojingos situacijos yra jos darbo kasdienybė ir lemiamais faktoriais tampa tikslus situacijos įvertinimas ir greitas sprendimas, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
Pacientas Mindaugas Juknys (RŠL nuotr.) „Pacientui užsikimšo kraujagyslių arterija, kuri krauju aprūpina pagrindinę širdies raumens dalį. Kai šioje zonoje įvyksta infarktas ir laiku neatliekama procedūra, didelė dalis raumens apmiršta ir nebedalyvauja širdies veikloje – geresniu atveju tai gali baigtis širdies nepakankamumu, blogiausiu – mirtimi. Rentgeno operacinėje jam sėkmingai išplėsta priekinė širdies vainikinė arterija. Tai minimaliai invazinė procedūra, įprastai trunkanti iki valandos. Kraujotaka atstatyta, paciento būklė ženkliai pagerėjo. Echoskopu patikrinus širdies raumuo daug nenukentėjo. Sėkmę lėmė du faktoriai – operatyvus kreipimasis į medikus ir greitas, sklandus bei sėkmingas darbas iki operacinės ir joje“, – sako gydytoja kardiologė A. Dambrauskaitė.
Ne pirmąkart
Širdies ir kraujagyslių centro l. e. p. vadovė primena, kad žmogui turinčiam stentą, ar kuriam atliktas šuntavimas turi visą gyvenimą vartoti bent vieną kraujo krešėjimą mažinantį vaistą. Toks žmogus turi didelę riziką pakartotinai turėti infarktą. M. Juknio istorija tai patvirtino. „Pirmąkart dėl panašių simptomų vyras pateko į Šiaulių medikų rankas prieš 7 metus. Tąkart savaitgalį dirbęs sode prastai pasijuto. Gavęs skubią pagalbą Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios pagalbos skyriuje, medikų primygtinai siūlomo guldymo į kardiologijos stacionarą tądien atsisakė.
„Padarė kardiogramą, gavau lašinę, pasijutęs geriau galvoju, dar liko sode nebaigtų darbų ir nepaklausęs medikų, išvykau. Po poros dienų visgi teko sugrįžti ir nuo to laiko gyvenu su stentu“, – atvirai pasakoja Šiaulių rajono gyventojas. Kardiologai įspėja, kad kartą sirgusiems infarktu, sugrįžti su pakartotinu per artimiausius 10 metų rizika itin didelė.
Didžiausia gimtadienio dovana
Pacientas sako, kad buvo nustebintas dėl gydytojų dėmesingumo ir profesionalumo. Po operacijos dar keletą dienų praleidęs Širdies ir kraujagyslių centre, M. Juknys čia sutiko ir savo gimtadienį ir sako gavęs iš Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų vertingiausią dovaną – gyventi. „Esu maloniai nustebintas fantastiškai sukoordinuoto komandinio medikų darbo, profesionalumo ir aukštų kompetencijų. Kiekvienas dirba lyg darnaus mechanizmo dalis ir jiems tai puikiai sekasi. Nemačiau nei vieno pikto ar nelaimingo personalo veido, nustebino preciziška švara ir medikų konkretumas bei individualus požiūris į kiekvieną pacientą“, – prisiminimais dalinasi vyras.
Giria maistą ir švarą
Pagyrų medikams negailintis M. Juknys sako su palatos kaimynais ir sutiktais skyriuje pažįstamais aptaręs, kad ne tik medicininė priežiūra yra aukšto lygio. Vyrai buvo maloniai nustebinti ir pagerėjusia maisto kokybe. „Ligoninėje guliu tikrai ne pirmąkart ir galiu pasakyti, maistas tiesiog puikus“, – sako Šiaulių rajono gyventojas. Komplimentų negaili ir dėl švaros: „Nuolat išnešamos šiukšlės, plaunamos grindys, dezinfekuojami paviršiai, sanitariniai mazgai sutvarkyti ir nuolat papildomi būtiniausiomis higienos priemonėmis. Atrodytų smulkmena, bet pacientui patrauklu.“
Tęsia gydymą reabilitacijoje
Medikų globoje M. Jukniui teko praleisti keletą dienų. Pacientą puikiai pamena jo būklę stebėjęs gydytojas kardiologas Tautvydas Platūkis. „Šio paciento situacija išskirtinė, nes jis netoleruoja pagrindinių blogąjį cholesterolį mažinančių vaistų ir dėl to nėra galimybės maksimaliai pristabdyti kraujagyslių kalkėjimo proceso. Šių medikamentų netoleravimo atvejai išties reti. Tokiais atvejais siūlomi inovatyvūs, nors ir nekompensuojamieji medikamentai“, – sako gydytojas kardiologas. Jis primena, kad miokardo infarkto grėsmė auga su amžiumi, vyrams susirgimo rizika pradeda didėti ankščiau nei moterims. Tiesa, visiškai atmesti infarkto riziką jaunesniems, negalima, T. Platūkio praktikoje jauniausia pacientė buvo 21-erių. Yra tekę sėkmingai išgelbėti 98 metų paciento gyvybę.
„Insultas, infarktas ir kitos aterosklerozės progresavimo pasekmės – klastingos ligos, nes įprastai kraujagyslių kalkėjimo požymių fiziškai nejaučiame ir dažnai šios ligos užpuola lyg žaibas iš giedro dangaus.Todėl labai svarbu širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Kraujagyslių ligų didžiausi koreguojamieji priešai – rūkymas, nutukimas, didelė blogojo cholesterolio koncentracija, bloga arterinio kraujo spaudimo kontrolė, neteisinga mityba, fizinio aktyvumo stoka. Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį – fizinio krūvio metu atsirandantis spaudžiančio pobūdžio krūtinės skausmas, diskomfortas, kartu gali pasireikšti ir rankos ar kaklo tirpimas, apatinio žandikaulio skausmas, fizinio krūvio tolerancijos mažėjimas. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertinęs situaciją gali nukreipti gydytojo kardiologo konsultacijai“, – primena T. Platūkis.
