Naujienų portalui tv3.lt žinoma moteris papasakojo tiek apie ankstesnius metus bei įsimintinas patirtis, tiek ir apie motinystę bei pasikeitusius santykius su mylimuoju.
Gimtadienio dovana – nepamirštamas laikas pajūryje
R. Banionytė atviravo, kad įprastai per gimtadienius ją apima liūdesys, ji patiria emocinius kalnelius. „Porą dienų prieš gimtadienį buvau nusiteikusi, kad šiais metais nieko gero nebus: karantinas, liūdesys, žiema. Buvau panirusi į tokią gana liūdną nuotaiką ir tikrai dramatiškai į viską žiūrėjau. Paskui pasikalbėjau su mama ir draugėmis. Jos man tikrai padėjo pamatyti pozityvias puses. Gimtadienio dieną jau buvau gana gerai ir šviesiai nusiteikusi, įsivardijusi visus savo praėjusių metų džiaugsmus ir ateinančių metų troškimus“, – pasikeitusia nuotaika džiaugėsi ji.
Paklausta, ar niekuomet dėl šių priežasčių neslepia savo gimtadienio, R. Banionytė neslepia: „Per savo gyvenimą esu visko patyrusi: buvo ir tokių gimtadienių, kai kviečiau visus apsimesti, kad jo nėra, raginau manęs nesveikinti. Visko buvo…“
Šįkart moteris, užsiminusi, kad norėtų savaitę praleisti gražioje vietoje, iš mylimojo Mindaugo sulaukė staigmenos – kelionės į pajūrį. Šeima gyveno dideliame name kopose, pro langą matė jūrą ir kasdien eidavo palydėti saulės.
Rūta atviravo, kad būtent tokios dovanos tapo ypatingesnės už bet kokius daiktus. Tiesa, tokiomis dovanomis ji lepinama būdavo ne visuomet. Kaip sako pati, anksčiau jiedu su Mindaugu buvo praėję įvairiausiu santykių etapus.
„Santykių pradžioje buvo ir gėlių, ir saldainių. Paskui, metams bėgant, po kokių 5–6 metų Mindaugas bandė „prasisukti“ su labai praktiškomis dovanomis ir pateikti jas kaip gimtadienio. Na, argi čia dovana? Skalbimo mašina? Geresnės kokybės keptuvė? Visiškai neromantiška. Juk skalbimo mašina visiems, o ne man vienai! Kelis metus iš eilės jis bandė įtikinti mane, kad praktinės dovanos taupo mano laiką, o aš smagiau suksiuosi buityje. Gal ir bandžiau pasidžiaugti iš pradžių, bet paskui – ne“, – sakė jis.
Vaikelio gimimas pakeitė santykius
Rūtos gyvenimas neseniai pasikeitė – ji antrąjį kartą tapo mama. Tiesa, kitaip, nei kitos mamos, tinklaraštininkė yra linkusi kalbėti ir apie tą motinystės pusę, apie kurią vis dar dažnai nutylima.
„Labiau yra priimta kalbėti apie tai, kad vaikai yra džiaugsmas. Aš linkusi į tai žiūrėti realiai. Aišku, kai matai tas mažutes kojytes, tą nepakartojamą šypseną, širdis tarsi medumi apsipila. Aš be proto myliu savo Kamiliuką. Bet yra ir kita medalio pusė: nemiegi naktimis, neturi jokio laiko sau, esi priklausoma nuo jos dieną ir naktį“, – sakė Rūta.
Žinoma moteris atviravo, kad kai kuriomis akimirkomis jai ir pačiai sunkiai sekasi sulaikyti ašaras: „Man slenka plaukai – kiekvieną kartą išsiplovus galvą vos neapsiverkiu. Ir tikrai jaučiu nuotaikų svyravimus tokius, kokių anksčiau niekada nejutau. Reikia pastangų kartais iš ryto netgi atsikelti – kartais būnu labai pavargusi ir be nuotaikos… Nuo to, kaip elgiasi ir jaučiasi vaikas, priklauso ir mano savijauta. Tiesą pasakius, visos mūsų šeimos narių savijauta ir nuotaika. Tai dabar Kamila diktuoja mūsų šeimos gyvenimo sąlygas.“
Todėl nors ir yra be galo laiminga, R. Banionytė pasakojo, kad jaučia laiko trūkumą ir sau, ir kitam žmogui. „Anksčiau su Mindaugu labai stengėmės skirti dėmesio vienas kitam, o dabar mums labai trūksta laiko. Aišku, mudu suvokiame, kad visa ši situacija laikina. Mes tam ruošėmės. Gerai, kad esame brandūs, tačiau neneigsiu, kad vaikas tikrai labai pakeičia santykius“, – sakė ji.
Paklausta, ar sugeba savyje suderinti ir dviejų vaikų mamą, ir mylimąja, žinoma moteris pripažino, kad tai pavyksta ne visuomet: „Kartais, man atrodo, kad persistengiu norėdama būti graži, miela, skirti dėmesio Mindaugui, mergaitėms. Aš labai stengiuosi. Tada pavargstu, perdegu. Tada vėl nesistengiu kokią savaitę. Nesu atradusi stebuklingo recepto, kaip moteriai viską suderinti. Bet keliu sau tokią užduotį. Ir, tikėtina, kiekvieną dieną po truputį priartėju prie tikslo.“
Metai negąsdina
Rūta neslėpė, kad kaip ir kitiems žmonėms, dėl karantino praėję metai ir jai nebuvo itin lengvi. Vis dėlto ji laiminga, kad jai „gimė“ net 2 kūdikiai: tiek dukrelė Kamila, tiek ir knyga „Visa tiesa grožį, jaunystę ir odos priežiūrą“, kuriai skyrė išties nemažai savo dėmesio ir laiko.
„Man buvo labai svarbu parašyti knygą, nes turėjau prikaupusi daug žinių. Labai norėjau jomis pasidalinti su Lietuvos merginomis ir moterimis. Matau, kad grožio produktų pasiūla labai didelė, o išsirinkti tinkamas priemones – labai sunku. Dažnai moterys išleidžia daugybę pinigų produktams, kurie nėra nei veiksmingi, nei kokybiški. Pati turėjau prastą veido odą, patyriau daug vargo, kol ją išsigydžiau ir išmokau prižiūrėti, todėl visas žinias labai norėjau perduoti Lietuvos moterims“, – sakė R. Banionytė.
Paklausta, ką atrado pati, žinoma tinklaraštininkė neslepia – buvo tikrai visko. „Visus praėjusius metus arba nemiegojau ir auginau vaiką, arba buvau nėščia. Sužinojau, kiek gali moters kūnas, įgijau dar daugiau kantrybės. Ne kartą važinėjau tais „emociniais kalneliais”, patyriau persileidimų…“ – sakė ji.
Dabar, sulaukusi 43 metų, Rūta šypsosi ir teigia nesuprantančių tų, kurie perdėtai jaudinasi ir sureikšmina savo amžių: „Kartais susidaro toks įspūdis, kad jei tau – per 40, tai jau atėjo metas keisti sąnario protezą (juokiasi). Lietuvoje yra toks keistas požiūris į amžių: aš ir savo knygoje rašau, kaip madinga kalbėti apie nuvažiavusį traukinį, arba sakyti „metai nebe tie“, „jaunimas tegu mokosi“. Na ir dar apie ligas kalbama ir sąnario protezus.“
Žinoma moteris pasakojo kartais sulaukianti ir replikų dėl to, kad gimdyti nusprendė būdama tokių metų. Tačiau, anot jo, su metais gyvenimas tik gražėja.
„Aš stebiu tokias moteris, kaip Jenifer Lopez ir galvoju: kai kurios, sulaukusios penkiasdešimties, tik pradeda savo gyvenimą. Tas stereotipinis lietuviškas mąstymas apie amžių man nepatinka. Aš esu įsitikinusi, kad kuo žmogus tiki, tą ir turi. Visą laiką į metus žiūriu su žingeidumu ir spėlioju, kas manęs laukia toliau. Su amžiumi juk ateina patirtis. O ji – daug vertingesnis dalykas, negu viena kita raukšlė kaktoje, – sakė Rūta.
Prisimena tamsius laikotarpius, tačiau jei galėtų, neatsisakytų ir jų
Kai Rūta ėmė rinkti didžiulius būrius sekėjų, daugelį domino tas laikas, kurį ji buvo praleidusi JAV. Ir nors dabar ji teigia nė vieno laikotarpio savo gyvenime nenorinti atsisakyti, paskutinius metus JAV atsiminti vis dėlto sunku.
„Buvau labai pavargusi, man buvo bloga nuo visų vakarėlių, baseinų. Norėjau kažko kito – tikros šeimos, vaiko. Tai metais daug rūkiau, alinau save ir tą periodą prisimenu kaip labai tamsų. Bet labai džiaugiausi, kad turėjau ryžto priimti sprendimą grįžti į Lietuvą. Kartais reikia būti ryžtingai, nebijoti ir elgtis drąsiau. Nes, kuomet dvejoji, labai išsikankini“, – kalbėjo R. Banionytė.
O prabilusi apie savo sekėjų skaičių, ji neslėpė, kad tapti influencere niekuomet nebuvo jos tikslas. „Pradžioje man atrodė, kad aš apskritai nelabai turiu, ką pasakyti. Man atrodė, kad tai, ką aš žinau, žino visos moterys. Pačios moterys mane užaugino, skatindamos ir motyvuodamos. Aš joms dėkinga už savo sėkmę“, – sakė ji.
Taip pat Rūta atviravo, kad ir jos siunčiama žinutė moterims su laiku kinta, tačiau tame ji nemato nieko blogo. „Kažkada dariausi savo astrologinį portretą, ir man pasakė, kad aš kiekvienoje srityje galiu pabūti po truputėlį. Man nereikia kažkokios vienos linijos, kurioje aš turiu išsilaikyti. Man patiko ši mintis. Išties galiu užsiimti daug kuo ir keisti kryptį. Šiuo metu man labai gera, kad galiu padėti moterims, merginoms tapti gražesnėmis tiek vidumi, tiek išore“, – kalbėjo žinoma moteris.
Vis dėlto noras būti tobulai ir stengtis tiek dėl kitų, tiek dėl savęs, R. Banionytę persekioja nuo mažų dienų. „Mane taip tėvai išauklėjo. Bet, turiu pripažinti, kad tos pastangos nuvargina. Šiaip esu labai griežta ir reikli sau“, – pripažino ji.
Dėl šios priežasties, Rūta tikina, kad taip, kaip ir ji, kiekviena moteris turėtų įsiklausyti į save, rasti laiko sau, kažkaip save pradžiuginti. „Kiekvienai moteriai tas laikas yra kitoks. Su metais jis keičiasi. Anksčiau man atrodė svarbu su drauge vakare paplepėti penkiolika minučių. Dabar mano laikas sau – tyla. Ji sugrąžina jėgas. Galėčiau palinkėti kiekvienai moteriai sužinoti, kas ją pakylėja, suteikia jėgų ir sugrąžina norą mylėti, dalintis, džiaugtis“, – palinkėjimu pokalbį baigė ji.
