Būtent šias sekundes Ana vadina pačiomis stipriausiomis savo profesijoje – tokiomis, kurios sugraudina net ją pačią. Iš asmeninės patirties gimusi idėja šiandien virto jautriu projektu, keičiančiu požiūrį į tai, kaip matome ir prisimename gimimą.
Idėja gimė iš asmeninės patirties
Fotografės kelią Ana pradėjo 2013 metais, baigusi fotografijos studijas Dubline. Karjeros pradžioje ji dirbo mados srityje – rengė mados fotosesijas, bendradarbiavo su stilistais, kūrė vizualinius įvaizdžius.
Vėliau jos profesinė kryptis pasikeitė: grįžusi į Lietuvą ji pasuko į vestuvių fotografiją, kur fiksavo porų svarbiausias gyvenimo šventes. Kurį laiką Ana taip pat dirbo su žurnalu, fotografavo viršelius, o pastaruosius trejus metus didžiąją dalį jos darbų sudaro būtent vestuvės.
„Šiuo metu esu vestuvių fotografė, dirbame kartu su vyru kaip komanda“, – sako ji.
Paklausta apie gimdymų fotografavimą, Ana pabrėžia, kad tai – ne komercinis projektas ar būdas užsidirbti, o asmeninė misija. Ana sako, kad mintis įamžinti kitų moterų gimdymo akimirkas kilo tuomet, kai pati gimdė prieš aštuonerius metus.
Nors į ligoninę ji su vyru atsivežė ir kameras, ir fotoaparatus, realybė pasirodė visai kitokia – svarbiausią akimirką technika taip ir liko kuprinėje.
„Į ligoninę paėmėme ir kameras, ir fotoaparatus. Vyras galvojo irgi, kad pafotografuos, bet mes neturime nei vienos nuotraukos, nes jis taip ir neištraukė kameros iš kuprinės.
Dabar atėjo laikas, kai vaikas prašo parodyti, kaip jis atrodė, kai gimė. Tai turime tik vieną nuotrauką – telefonu padarytą ir nusiųstą giminėms, ne itin kokybišką“, – pasakoja moteris.
Būtent tada ji suprato, kokia svarbi gali būti profesionaliai užfiksuota gimimo akimirka. Netrukus atsirado ir proga išbandyti idėją praktikoje. Draugai laukėsi kūdikio, tad Ana pasiūlė įamžinti jų gimdymą.
„Pradėjome nuo to, kad laukėsi draugai, mokytoja Veronika, ir mes su jais susitarėme, kad pafotografuosime jų gimdymą. Ten buvo Cezario pjūvis. Jie patys susitarė su gydytoja dėl leidimo.
Aišku, į operacinę manęs neįleido, bet galėjau fiksuoti emocijas prieš operaciją ir akimirką, kai naujagimį atnešė tėčiui. Tai buvo mano pirmas fotografuotas gimdymas“, – prisimena ji.
Ši patirtis tik dar labiau sustiprino jos norą tęsti.
Ligoninės darbuotojai neprieštarauja
Ana sako, kad pradžioje labiausiai neramino klausimas, ar medikai apskritai leis fotografuoti. Tačiau paaiškėjo, kad didesnių kliūčių nėra – svarbiausia viską suderinti iš anksto. Pasak jos, fotografams neleidžiama būti operacinėje, tačiau kitose erdvėse dalyvauti galima.
„Vėliau fotografavau influencerės Darijos natūralų gimdymą. Irgi nebuvo jokių problemų ligoninėje. Svarbiausia registruojantis perspėti, kad atvyks fotografė“, – pasakoja Ana.
Ilgainiui apie jos veiklą pradėjo plisti žinia. Straipsnius publikavo nėščiosioms skirti žurnalai, o moterys pačios ėmė kreiptis su prašymais įamžinti jų gimdymą.
„Žmonės patys rašo, nori dalyvauti projekte. Aš tiesiog atvažiuoju fotografuoti. Jei pasirašome sutikimą, kad galima viešinti nuotraukas, tada jas naudoju ir ateities planams – svajoju surengti parodą“, – dalijasi ji.
Pasak Anos, gimdymas yra itin intymus, sakralus procesas, tačiau visuomenėje jis vis dar apgaubtas baimių ar stereotipų. Savo fotografijomis ji siekia tai pakeisti.
Emocijos, kurioms neįmanoma pasiruošti
Ana neslepia, kad gimdymų fotografavimas jai pačiai kaskart tampa stipriu emociniu išbandymu. Nors į ligoninę ji vyksta dirbti kaip profesionalė, jausmų nuslopinti nepavyksta.
„Net vyras sako – ypač dėl mano emocijų. Aš išvažiuoju fotografuoti, o grįžtu visiškai sujaudinta. Tokių emocijų niekur kitur negalėčiau gauti.
Kai ateina tas momentas, kai jau žinau, kad tuoj vaikelis išvys pasaulį… Dar nebuvo nei vieno gimdymo, kad neverkčiau. Aš visada verkiu. Tai yra stebuklas“, – atvirauja ji.
Pasak jos, graudulys apima ne tik ją pačią – didžiausia dovana ir įvertinimas būna akimirka, kai šeimos pirmą kartą išvysta gimdymo nuotraukas.
„Visi verkia – ir mamos, ir tėčiai, ir seneliai. Paskui net seneliai rašo žinutes. Esame buvę ir krikštynose, kur rodė gimdymo nuotraukas svečiams – verkė tiesiog visi“, – pasakoja fotografė.
Ji pastebi, kad dažnai artimieji neturi galimybės pamatyti šios akimirkos. Gimdyme dalyvauja tik tėvai, o emocijų sūkuryje jie patys daug ko nebeatsimena. Dėl šios priežasties fotografijos tampa ne tik prisiminimu, bet ir galimybe visai šeimai išvysti pirmąsias kūdikio gyvenimo sekundes.
„Seneliai, draugai, būsimi krikšto tėvai to nemato. O čia jie gali pamatyti, kaip gimsta vaikas. Man atrodo, tai be galo stipru“, – sako Ana.
Sulaukė ir kritikos
Vis dėlto ne visi į tokią veiklą reaguoja vienodai jautriai. Pirmą kartą viešai pasidalijus gimdymo nuotraukomis, moteriai teko susidurti ir su aštriais komentarais.
Fotografuotos mokytojos Veronikos gimdymo akimirkos pasirodė naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose. „Instagrame“, pasak fotografės, reakcijos buvo daugiausiai palaikančios, tačiau kitur situacija – kitokia.
„Užėjau į straipsnį ir pamačiau apie 150 komentarų. Net „printscreenus“ dariausi. Man buvo baisu skaityti – žmonės rašė, kad čia bjauru, kad tokių dalykų negalima viešinti, kad tai turi likti tik šeimai. Buvo labai daug negatyvo“, – prisimena ji.
Pasak Anos, kritiškiausiai dažniausiai reagavo vyresnio amžiaus žmonės. Nepaisant skeptiškų nuomonių, moteris savo kelio keisti neketina. Priešingai – ji jaučia, kad tokios fotografijos padeda keisti požiūrį.
„Gimdymas yra sakralus dalykas. Mes kažkodėl esame įpratę jį slėpti, bet tai juk gyvybės pradžia. Aš noriu parodyti, kad tai gražu“, – sako ji.
Ana viliasi ateityje surengti gimdymo fotografijų parodą ir dar plačiau papasakoti šias istorijas, nes kiekvienas atėjęs kūdikis, pasak jos, yra mažas stebuklas – vertas būti prisimintas ne tik atmintyje, bet ir nuotraukose.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
