Praėjusiame numeryje rašėme apie tai, kad lietuviai skriaudžia danus. Bet būna ir atvirkščiai. Aišku, atvykę į Lietuvą danai kišenių nekrausto ir automobilių nevagia, bet biznio reikaluose siekia naudos sau, ir kartais nešvariais būdais. Štai viena Danijos kompanija rekonstruoja Klaipėdos uosto molus. Lietuvių statybininkų nuomone, danai didžiausią pastarųjų metų užsakymą gavo Pasaulio banko protekcijų dėka. Tokių pavyzdžių galima surasti ir daugiau, bet šiaip danai gerbia įstatymus ir jų laikosi, nes visi myli savo karalienę.
Karalius su geltona žvaigžde
Monarchija Danijoje turi labai senas tradicijas ir jos išlikusios iki mūsų dienų. Po Antrojo pasaulinio karo savo titulų neteko Italijos, Bulgarijos, Albanijos, Rumunijos, Jugoslavijos, Egipto karaliai. O danai laiko, kad su karaliais jiems sekasi. Po karo pusė danų manė, kad santvarką reikia keisti, o dabar tokių minčių gali kilti tik kokiam nepatriotui. Danija Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuota vokiečių, bet šioje šalyje, kaip nė vienoje kitoje, visi nenukentėjo žydai. Ir tai - karaliaus nuopelnas. Kai naciai, okupavę šalį, išleido įsakymą visiems žydams užsirišti raiščius su geltona žvaigžde, pirmasis į gatvę su tokiu raiščiu išėjo šalies karalius. Tapo aišku, kad visi šalies gyventojai, sekdami drąsaus Kristiano X pavyzdžiu, vaikščios su raiščiais, tad įsakymą teko atšaukti. Daniją vokiečiai okupavo 1940-ųjų balandį. Tų pačių metų balandžio 16-ąją gimė monarcho anūkė Margreta. Kai mergaitei buvo penkeri, Danija vėl tapo laisva, o kai jai sukako trylika, buvo pakeistas įstatymas, draudžiantis moterims tapti sosto paveldėtojomis. Gavusi tokią dovaną Margreta nuo jaunų dienų ruošėsi valdyti šalį. Kopenhagos universiteto bibliotekoje ji perskaitė visus filosofijos veikalus, baigė Sorbonos universitetą, Londono ekonomikos mokykloje studijavo ekonomiką.
Karalienė su pypke
1972-ųjų sausį į karaliaus rūmų balkoną išėjęs premjeras visoms keturioms pasaulio pusėms pagal tradiciją pranešė: "Frederikas IX mirė. Tegyvuoja karalienė Margreta II!" Ir Margreta gyvuoja. Jos gimimo dieną švenčia visa šalis. Balandžio 16-ąją prie Amalienborgo rūmų susirenka minių minios. (Beje, čia galima ateiti kasdien, ypač 12 valandą, kai keičiasi sargybiniai). Lygiai 12 valandą karalienė išeina į balkoną ir priima valdomųjų ir gvardijos sveikinimus.
Danai gerbia karalienę. Apie Anglijos Bukingemo rūmų gyventojus nuolat sklando įvairūs gandai, o apie Margretos asmeninį gyvenimą neišgirsi beveik nieko. Bet kai kas vis dėlto prasprūsta. Kadaise Danijos parlamentas uždraudė rūkyti lėktuvuose. Margreta, užkietėjusi rūkorė, ėmė ir užsirūkė. Pusę metų visi šalies laikraščiai svarstė, ar karalienė turi laikytis įstatymo, ar jai gali būti padaryta išimtis. Šiemet vėl, danų supratimu, - neregėtas skandalas! Karalienės vyras princas Henrikas pareiškė jaučiąsis pažemintas ir nustumtas į trečią pagal svarbą vietą karališkuosiuose rūmuose. Henrikas mano, kad jis užgožtas ne tik karalienės, bet ir sūnaus - sosto įpėdinio Frederiko. Ir tai - visi skandalai. Jokių meilės nuotykių, skyrybų. Matyt, karalienė tam neturi ir laiko. Ji pasirašo visus parlamente priimtus įstatymus, susitikinėja su premjeru, seka užsienio įvykius ir dar piešia, kuria kostiumus ir dekoracijas kinofilmams bei spektakliams. Vienu pagrindinių savo užsiėmimų karalienė laiko ir vaikų auklėjimą. Ir tai jai sekasi.
Danai didžiuojasi ir sosto įpėdiniu. Jis ne tik baigė universitetą, bet ir tarnavo armijoje (karinę tarnybą pradėjo gvardijos eiliniu). Jaunesnysis sūnus Joakimas irgi aktyviai dalyvauja šalies gyvenime.
Hamleto takais
Ir dar, kad galėtume užbaigti karalių temą. Turbūt pats žinomiausias pasaulyje iš Danijos karalių luomo yra princas Hamletas, sukurtas V. Šekspyro. Tikrasis jo prototipas Amletas buvo gudresnis už literatūrinį herojų. Nuvykęs į Angliją su draugais jis ne tik pakeitė laišką, kuriame buvo nurodymas jį nužudyti, bet ir sugebėjo vesti vieną iš princesių. Po kiek metų Amletas slapčiomis grįžo į tėvynę. Į patėvio rūmus jis nuvyko šiam puotaujant, slapčiomis pasikvietė savo motiną ir užrakinęs valgomąjį sudegino uzurpatorių su visais jo draugais.
Elsinoro pilis, kurioje vyksta "Hamleto" pjesės veiksmas, iš tikrųjų egzistuoja, bet ji buvo pastatyta gerokai vėliau nei savo pjesę sukūrė V. Šekspyras. Taigi joks Hamletas susimąstęs po tvirtovę nevaikščiojo, bet turistams apie tai niekas garsiai nesako. O jų tūkstančiai važiuoja į Elsinorą ir žvalgosi po pilį galvodami, kad vaikšto tais pačiais koridoriais, kuriais vaikščiojo Hamletas.
Skaniausias alus
Nuo karalių pereikime prie žemiškesnių reikalų. Prieš išvykstant į šią šalį per visą pasaulį nuskambėjo informacija, kad geriausia pasaulyje kava - Danijoje. Tai paaiškėjo po Norvegijoje vykusio Pasaulio barmenų čempionato. Barmenai iš daugiau kaip 30 valstybių turėjo paruošti po puodelį ekspreso bei kapučino kavos ir sukurti savą kavos gėrimą. Naujuoju pasaulio kavos burtininku buvo išrinktas Fricas Stormas iš Danijos. Jis rekomenduoja gerti kavą su žaliųjų citrinų sulčių lašeliu. Šis gėrimas, pavadintas "Cool Lime", ir laimėjo pirmąją vietą. Gal tai tikrai skanus gėrimas. Neragavome, nes nežinome, kuriame restorane ar kavinėje šią kavą verda Fricas. Bet šiaip kava Danijoje nėra labai skani. Nei gatvės kavinukėse, nei restoranuose. Kaip ir arbata, kurią, jei atskirai nepaprašysite, atneš šaltą. O jei paprašysite, tai irgi neaišku, ką gausite. Pavyzdžiui, užsisakėme žaliosios arbatos, o atnešė ramunėlių. Žalia, aišku. Apskritai atrodo, kad šalyje, kurios tikrasis šeimininkas - vėjas, žmonės turėtų mėgti karštą arbatą. Juk vėjui Danijos karalystėje pavaldi ir žemė, ir dangus. Per kelias minutes vėjas šiltą vasaros dieną gali paversti niūriu rudeniu. Ir tada sužvarbus, atrodo, labai padėtų puodelis karštos arbatos. Bet ne - danai pliumpia alų. Gatvės kavinukėse, gal būtų geriau jas vadinti alaus barais, jums pasiūlys šiltą pledą ant pečių ir... alaus į skrandį. O kavą geria tik turistai.
Kiauliena ir krevetės
Turistai ieško ir daniško maisto. Sunku turbūt įsivaizduoti Danijos virtuvę be žuvies. Ji čia kepama ar troškinama. Mėgsta danai ir silkę. Ne tik sūdytą, bet ir rūkytą. Taip pat ungurius. Ant stalo visada atsiras vietos ir puikiems daniškiems sūriams, bulvėms, jautienai ir kiaulienai. Tradicinis šaltasis patiekalas - smoirrebred - tai juoda duona su sviestu. Skanūs ir obuolių pyragai. O užgeriami jie jokiu būdu ne kokia arbata, bet... alumi. Prie danų firminių patiekalų galima priskirti žirnių sriubą. Kaime vakarienė neapsieina be keptos kiaulienos su bulvėmis, o dar geriau - su kopūstais. Tokią vakarienę galima pabaigti daniško "Akavito" ar likerio "Ribes" taurele.
Danų virtuvė didžiuojasi ir dar dviem dalykais: baltaisiais šparagais ir fiorduose sugautomis krevetėmis. Šie du delikatesai yra sezoniniai. Fiordų krevetės gaudomos nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos, o šparagų galite paragauti tik vidurvasarį, mat dėl trumpos ir gana vėsios Danijos vasaros jų vegetacijos periodas labai trumpas.
Krevetės paklausios visų šalių virtuvėse, tačiau tik danai naudoja mažąsias fiordų krevetes (dėl gero jų skonio) ir ruošia iš jų pikantiškus patiekalus. Sumuštiniai su krevetėmis, įvairios mišrainės, galų gale didžiulė tų krevečių lėkštė su šaltu alumi ar silpnu vynu (tokiu kaip rislingas), nors ir dievinami danų, nėra kasdienybė jų racione. Mat fiordų krevetės, dėl to, kad yra sezoninės ir kad jas gaudyti sunku, labai brangios.
Baltieji šparagai taip pat labai brangūs, nes jų auginimas reikalauja didelio kruopštumo, priežiūros, kantrybės ir dėmesio. Baltieji šparagai dėl savo skonio ir naudingų žmogui medžiagų labai vertinami visų pasaulio šalių virtuvėse. Norint pajusti visą jų skonį, nukirskite viršūnėles ir išvirkite pasūdytame vandenyje. Galite juos valgyti šiltus su sviestu užtepta duona ar šaltų dėti į mišrainę.
