Jei tikite tuo, ką jums pateikia Hollywoodas, tai tikriausiai ateivius įsivaizduojate kaip gigantiškus ir labai nežmogiškus padarus. Kadangi mokslininkai dažniausiai nekuria filmų, o režisieriai mažai būna susiję su mokslu, tokio ateivių portreto tiksliu tikrai negalima laikyti.
Nesupraskite klaidingai, tuo nenorima pasakyti, kad ateiviai būtų draugiški. Paprasčiausiai aiškinama, kad tos gyvybės formos, kurios pakeistų mums pažįstamą pasaulį, gali labai skirtis nuo mūsų įsivaizduojamų. Pasak Listverse.com, tokie žinomi mokslininkai kaip Stephenas Hawkingas ir jo kolegos yra pareiškę savo nuomones, kokiais bruožais galėtų pasižymėti ateiviai, nusprendę aplankyti Žemę ir žmones.
5. Ne gigantiški vabzdžiai
Moksliškai vertinant, yra mažai tikėtina, kad ateiviai primintų kokius nors Žemės gyvūnus, kurie mus gąsdina (pavyzdžiui, vabzdžius). Tokie įsivaizdavimai siejami su baime prarasti dominuojamą poziciją Žemėje ir pasišlykštėjimu mažaisiais ligų pernešėjais.
Realybėje vabzdžio kūno struktūra funkcionuoja tik mažu mastu. Jie neturi deguonies prisotinto kraujo, negali paimti pakankamai deguonies iš atmosferos, tad ir negali užaugti didesni nei dabar. Priešistoriniai laikais, kai atmosferoje buvo kur kas daugiau deguonies, vabzdžiai išaugdavo labai dideli – jų ilgis siekdavo metrą. Taigi, prieš mus į karą kylančių didžiulių tarakonų įvaizdis yra tik fantazijos kūrinys.
4. Superprotas
Tai laikoma savaime suprantamu dalyku. Tačiau daugybėje filmų ateiviai vis dar vaizduojami kaip feodalinėje santvarkoje gyvenantys, labai prie vietos prisirišantys padarai, kurie naikina viską, kas pasitaiko jų kelyje. Tai visiškai nelogiška. Tam, kad būtų pasiekta pažanga, reikalinga kelionėms kosmose, būtybė turi turėti labai aukštą intelektą. Nors ateiviai iš gali agresyviai reaguoti į kitas gyvybės formas ar net kovoti su savais, galimybė, kad ateiviai primins primityvius gaujų vadus, yra nedidelė.
Daug labiau tikėtina, kad ateiviai bus viską apskaičiuojantys, save puikiai valdantys padarai, teikiantys pirmenybę tiksliems sprendimais. Agresyvūs ir žemo intelekto padarai paprastai savo energiją koncentruoja į artimiausią priešą ir išgyvenimą. O rasė, kuri būtų labiau pažengusi nei mūsiškė, tikriausiai stengtųsi nekreipti dėmesio į tarpusavio skirtumus ir pabrėžti bendrus interesus. Ilgų atstumų kosmose veikimui ir tyrimams būtinas aukštas intelektas. Be to, atmintis, savivoka, motyvų atpažinimas, kūrybingumas yra būtini tam, kad būtų pasiekta tam tikra pažanga moksle.
3. He humanoidai
Daugelyje filmų ateiviai taip pat primena žmones. Tai galbūt patogus vaizdavimo būdas, bet moksliškai tai mažai tikėtina, nes žmonių vystymasis priklausė nuo specifinių vystymosi sąlygų.
Žmogus ėmė vaikščioti stačias dėl to, kad galėtų įveikti didesnius atstumus ir galėtu rankomis valdyti įrankius. Nykščiai išsivystė tuo metu, kai daug laiko praleisdavome medžiuose. Nors neįmanoma nurodyti, kaip tiksliai atrodys ateiviai, bet tikėtina, kad jie bus greiti – tai leistų jiems išgyventi ir susimedžioti auką. Taip pat jei turėtų turėti gerai išsivysčiusius jutimo organus. Galima tikėtis ir tokių įprastų organų kaip burnos, akys, ausys ir galūnės.
2. Kalba ir rašmenys
Civilizacijos vystymuisi būtina komunikacija. Galimybė komunikuoti per atstumą yra būtina siekiant skleisti informaciją. Kaip ir žmonės, ateiviai tikriausiai sieks vienas kitam perduoti sudėtingas teorijas ir jas kaip nors išsaugoti, kad būtų galima padėti mokytis naujoms kartoms.
Tai, kaip būtų galima įrašyti ateivių kalbą kol kas yra neaišku. Priklausomai nuo jų aplinkos, garso bangos gali būti ne pati efektyviausia prieiga. Galbūt jie naudosis virpesiais, kurie skleidžiami/gaunami naudojantis specifiniais jutimo organais. O galbūt jie bendraus telepatiškai.
1. Jokių galiūnų
Ateiviai neturėtų būti galiūnai. Tie, kurie jau gali nukeliauti didelius atstumus kosmose, brutalios jėgos naudojimą seniai turėtų būti palikę praeityje. Padarai, tikėtina, būtų liekni ir tokio sudėjimo, kad jų kūnai galėtų atlikti visus reikalingus darbus naudodami minimaliai energijos. Energijos suvartojimas didele dalimi nulemia išgyvenimą. Didesnieji raumenys naudoja daugiau energijos ir reikalauja didesnės priežiūros – tai nukreipia energiją nuo evoliucinio progreso.
Moksliškai labiau pažengusiai kultūrai fizinė jėga nebebūtų reikalinga manipuliuoti aplinkai. Rūšis, kuris kurdama technologijas keliavimui kosmose turi naudoti energiją sudėtingų socialinių ryšių palaikymui, abstrakčiam mąstymui, komunikacijai, koordinuotam judėjimui ir įrankių naudojimui, greičiausiai turės mažai rezervų, kurie galėtų būti skirti jėgai ar greičiui.
