Vis dėlto sėlenų poveikis priklauso nuo jų rūšies, o didinant skaidulų kiekį maiste svarbu nepamiršti ir pakankamai skysčių. Specialistai taip pat perspėja, kad didesnis skaidulų kiekis tinka ne visiems, todėl sėlenas į mitybą reikėtų įtraukti palaipsniui, rašoma fakt.pl.
Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis. Dėl savo sveikatos ir mitybos visuomet rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.
Ką valgomasis šaukštas sėlenų daro žarnynui?
Sėlenos yra grūdų malimo produktas, gaunamas nuo grūdo atskiriant išorinius jo sluoksnius. Būtent juose yra nemažai skaidulų, todėl net ir nedidelė porcija gali padidinti suvartojamų skaidulų kiekį.
Vienas pastebimiausių sėlenų poveikių gali būti susijęs su žarnyno veikla. Ypač daug netirpių skaidulų turi kviečių sėlenos. Jos sugeria vandenį ir didina žarnyno turinio tūrį, todėl gali paskatinti natūralius žarnyno judesius ir palengvinti tuštinimąsi.
Tačiau kartu su sėlenomis svarbu vartoti pakankamai skysčių. Jei jų trūksta, didesnis skaidulų kiekis kai kuriems žmonėms gali ne padėti, o priešingai – sustiprinti vidurių užkietėjimą.
Sėlenos pasiekia ir storąją žarną, kur dalį jų skaidulų gali panaudoti žarnyno bakterijos. Fermentacijos metu susidaro trumposios grandinės riebalų rūgštys, tarp jų – butiratas. Šie junginiai yra svarbūs žarnyno gleivinės ląstelėms ir gali prisidėti prie tinkamos žarnyno barjero funkcijos.
Kurios sėlenos naudingiausios žarnynui?
Ne visos sėlenos veikia vienodai. Avižų sėlenos išsiskiria tuo, kad jose gausu beta gliukanų – tirpių skaidulų.
Virškinamajame trakte beta gliukanai sudaro klampią struktūrą, todėl gali daryti įtaką virškinimui ir maistinių medžiagų pasisavinimui. Jie taip pat gali jungtis su tulžies rūgštimis ir skatinti jų pasišalinimą.
Organizmui tuomet reikia panaudoti daugiau cholesterolio naujoms tulžies rūgštims pagaminti. Dėl šios priežasties pakankamas beta gliukanų kiekis mityboje gali padėti mažinti MTL, arba vadinamojo „blogojo“, cholesterolio kiekį.
Tirpiosios skaidulos taip pat gali sulėtinti gliukozės pasisavinimą, todėl po valgio gliukozės kiekis kraujyje gali kilti lėčiau. Tuo avižų sėlenos skiriasi nuo kviečių sėlenų, kuriose vyrauja netirpios skaidulos.
Sėlenos tinka ne visiems
Nors skaidulos yra svarbi subalansuotos mitybos dalis, jų kiekį didinti reikėtų palaipsniui. Per didelis jų kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar kitą virškinimo diskomfortą.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu. Sėlenos gali sustiprinti nemalonius simptomus. Atsargumas reikalingas ir esant virškinamojo trakto susiaurėjimams ar uždegiminių žarnyno ligų paūmėjimui.
Sėlenose taip pat yra fitino rūgšties, kuri gali mažinti kai kurių mineralų, pavyzdžiui, geležies, cinko ir kalcio, pasisavinimą. Be to, didelis skaidulų kiekis gali turėti įtakos kai kurių vaistų ir maisto papildų pasisavinimui.
Kaip sėlenas įtraukti į mitybą?
Pradėti galima nuo nedidelio kiekio – maždaug vieno valgomojo šaukšto, arba apie 5 gramų, per dieną. Vėliau kiekį galima palaipsniui didinti ir stebėti, kaip į jį reaguoja organizmas.
Sėlenas galima įmaišyti į jogurtą ar kefyrą, berti į košę, kokteilius arba naudoti ruošiant naminius kepinius. Svarbiausia kartu gerti pakankamai vandens, ypač jei įprastai suvartojate nedaug skaidulų.
Staigiai padidinus skaidulų kiekį, gali atsirasti pilvo pūtimas ar diskomfortas, todėl lėtas perėjimas prie didesnio jų kiekio dažniausiai yra tinkamesnis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
