Šuo, gaudantis savo uodegą, rodos, niekaip nėra susijęs su žmogiškąja paderme.
Rekursija – procesas, nukreiptas pats į save arba į panašų procesą – tai galbūt esminis buvimo žmogumi aspektas. Žmogiškame mąstyme rekursija yra žymiai sudėtingesnė nei vien grįžimas vis į tą pačią vietą.
Mes kartojame anksčiau pasakytas frazes, nes atmintyje išlieka mintys. Todėl mes turime kalbą ir savo buvimo praeityje pojūtį. Mes suvokiame, kad galvojame apie, tai, ką mąsto ir kas nors kitas. Šiuo suvokimu mes grindžiame savivoką ir gebėjimą apgaudinėti ar veikti remdamiesi bendru tikėjimu.
Rekursija suteikia mums gebėjimą keliauti laike. Ji itin svarbi technologijos vystymuisi: žmogiškos būtybės yra vieninteliai gyvūnai, kurie panaudojo įrankį norėdami pasigaminti įrankį, - rašoma žurnale „American Scientist“.
