Mokslininkai perspėja apie atrastą naują širdį pažeidžiančios ligos sukėlėją. Šią infekciją platina Europoje paplitusios rudosios žiurkės, todėl liga jau praminta XXI a. maru.
Žiurkių ir kitų graužikų platinama bakterija sukelia sunkią širdies ligą, todėl specialistai būgštauja, kad ši infekcija žmonėms kels vis didesnį pavojų. Žurnalo „Journal of Medical Microbiology“ gruodžio mėnesio numeryje paskelbto tyrimo apžvalgoje teigiama, kad Europoje labiausiai paplitusi žiurkių rūšis – rudosios žiurkės – jau platina mokslininkų atrastą Bartonella rochalimae bakteriją, skelbia „Physorg.com“.
Nuo paskutiniojo XX a. dešimtmečio pradžios buvo atrasta daugiau nei 20 Bartonella bakterijos atmainų. Jos laikomos naujais plintančiais zoonoziniais patogenais, galinčiais sukelti daug sunkių žmogaus ligų – pradedant širdies susirgimais, baigiant blužnies ir nervų sistemos infekcijomis.
Naująją Bartonella rochalimae atmainą atrado Taivano mokslininkai. Pasak Taivano nacionalinio Chung Hsing universiteto profesoriaus Chao-Chin Chango, naujoji šios bakterijos rūšis atrasta paciento, kuris buvo hospitalizuotas dėl padidėjusios blužnies, organizme. Šis žmogus buvo grįžęs iš kelionės po Pietų Ameriką. „Šis atvejis sukėlė įtarimą, kad galėjome susidurti su plisti pradėjusiu nauju zoonoziniu patogenu, todėl nusprendėme pratęsti tyrimus, kad išsiaiškintume, ar žmonių gyvenamojoje aplinkoje besiveisiantys graužikai gali būti šios bakterijos platintojai“, – sakė profesorius.
Anksčiau epidemiologai buvo nustatę, kad graužikai platina kelias Bartonella bakterijos rūšis, tarp jų infekcinį endokarditą (vidinio širdies dangalo uždegimas) sukeliančią Bartonella elizabethae ir Bartonella grahamii, dėl kurios susergama neuroretinitu.
Dėl infekcinio endokardito bakterijos pažeidžia širdies vožtuvus, sukeldamos širdies nepakankamumą. Per kraują patekusios į kitus organus jos gali pažeisti ir jų audinius, sukelti pūliavimą, užkimšti kraujagysles. Dažniausia šia liga susirgusių pacientų mirties priežastis – dėl širdies audinių suardymo išsivystęs širdies nepakankamumas.
Pasak leidinio, nors mokslininkai nėra visiškai tikri dėl ligos sukėlėjo perdavimo būdo, labiausiai tikėtina, kad šios infekcijos plinta per graužikų blusas. Nustatyta, kad rudųjų pelėnų blusos Ctenophthalmus nobelis perduoda įvairias Bartonella bakterijos atmainas. Šių patogenų taip pat buvo rasta smiltpelėse, medvilniniuose žiurkėnuose ir rudosiose žiurkėse gyvenančiose blusose.
„Mes tyrėme Rattus norvegicus žiurkėje aptiktą bakteriją. Rudosios žiurkės taip pat labai paplitusios Europoje“, – sakė profesorius Chao-Chin Changas. – Analizuodami bakterijos DNR aptikome štamą, kuris buvo labiausiai susijęs su Bartonella rochalimae. Ši bakterija neseniai buvo išskirta per neseniai JAV kilusią žmogaus infekciją.“
Taivano mokslininkai paėmė 58 graužikų mėginius. Tarp jų buvo 53 rudosios žiurkės, 2 Mus muskulus rūšies pelės ir 3 juodosios žiurkės (Rattus rattus). Po tyrimų nustatyta, kad 6 graužikai platino Bartonella bakteriją, 5 iš jų buvo rudosios žiurkės. 4 graužikų mėginiuose buvo aptikta žmonių širdies ligą sukelianti B. Elizabethae, viena juodoji žiurkė turėjo Bartonella tribocorum bakteriją. Tačiau mokslininkai nustatė, kad viena bakterijos atmaina anksčiau graužikuose nebuvo pastebėta. Ją ištyrus paaiškėjo, kad šis štamas genetiškai artimiausias Bartonella rochalimae.
„Dėl nedidelės tyrimų imties negalime kategoriškai tvirtinti, kad plačiai paplitusios rudosios žiurkės platina B. rochalimae sukėlėją, – pareiškė profesorius. – Tačiau kelis kitus Bartonella bakterijos tipus neabejotinai platina graužikai. Tokie rezultatai kelia susirūpinimą dėl kitų galimų šios naujos infekcijos židinių ir plitimo vektorių. Jie reikalauja išsamesnių tyrimų.“
Žiurkių platinama Yersinia pestis bakterija, labiau žinoma kaip buboninio maro sukėlėja, laikoma daugiausiai gyvybių žmonijos istorijoje nusinešusių pandemijų priežastimi. Graužikų platinamas maro sukėlėjas per XIV amžiaus Europoje ir vėliau kilusias maro epidemijas pražudė apie 75 milijonus žmonių.
