Kaišiadorių rajone antradienio naktį buvo numuštas Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas atakuoti Ukrainą, bet nukrypo nuo kurso.
„Šiuo metu, pagal esamą informaciją, tai buvo „Gerbera“ tipo dronas“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio trečiadienį sakė G. Nausėda.
Pasak jo, „veikiausiai tai nebuvo sąmoningas veikimas prieš Lietuvą“.
„Veikiausiai tai buvo Rusijos dronas, kuris buvo skirtas Ukrainai, Ukrainos elektroninės kovos priemonėmis nukreiptas nuo kurso ir patekęs į mūsų šalies teritoriją, kurioje jis ir buvo numuštas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas akcentavo, kad dronas greičiausiai nebuvo tyčia nukreiptas prieš Lietuvą
„Veikiausiai tai nebuvo sąmoningas veikimas prieš Lietuvą <...>, jis buvo skirtas Ukrainai“, – sakė spaudos konferencijos metu jis.
G. Nausėda pabrėžė, kad nors numušti visus dronus raketomis yra brangu, Lietuva prireikus juos numuš.
„Klausimas, kurį visuomenė iki šiol užduoda.
Dronų skaičius gali būti ir didesnis <...> visus juos numušti raketomis yra brangus reikalas, tiesa, žmonių gyvybės mums kur kas brangesnės.
Kiek reikės numušti [dronų], tiek ir numušime“, – dalijosi prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, pats dronų gaminimas Lietuvoje, deja, neįsibėgėja. Jis taip pat pripažino, kad dėl to kaltė yra ir mūsų, Lietuvos, pusėje.
Prezidentas dėl to pasiūlė prisidėti prie dronų gamybos tiek čia Lietuvoje, tokiu būdu vystyti pramonę, tokiu būdu suteikti paramą Ukrainai, netgi kurti dabro vietas.
Nausėda trečiadienį paragino „perlaužti“ ydingą krašto apsaugos sistemai tenkančių lėšų panaudojimo kultūrą, kai didesnė dalis metinio gynybos biudžeto išleidžiama metų pabaigoje.
„Turime perlaužti šitą tendenciją, <...> kad pirmąjį metų ketvirtį panaudojama mažiau, tada antrąjį ketvirtį panaudojama daugiau, trečiąjį ketvirtį – dar daugiau, o ketvirtąjį ketvirtį darosi neįsivaizduojami dalykai“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė G. Nausėda.
„Ne, testo neišlaikėme“, – vėliau G. Nausėda pridūrė kalbėdamas apie nesugebėjimą laiku informuoti visuomenės dėl sekmadienį ryte į Lietuvos teritoriją įskridusį droną.
Pastarąjį kartą daliai pietryčių Lietuvos gyventojų apie galimą oro pavojų pranešta praėjusį sekmadienį, bet vėliau nustatyta, jog tai įvyko radarams fiksavus paukščių būrį.
Anksčiau tą pačią dieną tarnybos ties Varėna taip pat fiksavo šalies teritoriją kirtusį ir į Rusijos Kaliningrado sritį galbūt patekusį objektą, galimai atskridusį iš Baltarusijos.
Dėl šio įskridimo oro pavojus Lietuvoje nebuvo paskelbtas, argumentuojant duomenų trūkumu.
VGT posėdžio reikšmė
Posėdyje taip pat buvo vertinamas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžeto vykdymas bei pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių įsigijimų eiga.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis antradienį teigė, kad posėdyje bus vertinama, kas jau padaryta stiprinant šalies oro gynybą, ko dar trūksta ir ar tam skiriama pakankamai išteklių.
VGT posėdis vyko po to, kai antradienio naktį Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos pusės pažeidė dronas, kurį Kaišiadorių rajone neutralizavo sąjungininkų iš Italijos naikintuvai.
Pastarąjį kartą VGT rinkosi gegužės pabaigoje. Tuomet buvo apžvelgta dėl dronų incidentų susidariusi saugumo situacija bei aptartas tolesnis integruotos oro erdvės gynybos sistemos diegimas.
ELTA primena, kad VGT pernai lapkritį nusprendė, jog Lietuva per trejus metus turi sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnyba (VST).
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
