Vokietijos universiteto bibliotekininkai aptiko 500 metų senumo žemėlapį, kuriame pirmą kartą paminėtas pavadinimas „Amerika“, pranešė jie, šį atsitiktinį radinį pavadinę „sensacingu“.
Ekspertai net nežinojo, kad egzistuoja penktoji vokiečių kartografo Martino Waldseemuellerio sudaryto žemėlapio kopija, kol prieš keletą dienų ji rasta, pranešė Ludwigo Maximiliano universitetas Miunchene.
Atrastasis žemėlapis yra daug mažesnis ir, manoma, padarytas vėliau nei originali 1507 metų versija, kurią vokiečiai dar 2007 metais perdavė Jungtinėms Valstijoms. Dabar ji saugoma Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Naujai atrastas žemėlapis, vienas iš taip vadinamo gaublio segmentų, kaip manoma, sukurtas pačio M. Waldseemuellerio, kuris mirė 1522 metais.
Jie buvo „tokie pat svarbūs geografinių žinių skleidimui jo laikais“, kaip ir trijų kvadratinių metrų pasaulio sieninis žemėlapis, kuris dažnai vadinamas „Amerikos gimimo liudijimu“, teigė universitetas.
Naujajame radinyje matyti į dvylika dalių padalintas pasaulis, kurios kiekviename gale nusmailėja ir yra atspausdintos ant vieno lapo. Jį sulenkus, susidaro mažas gaublys. Trijose dešinėje esančiose dalyse vaizduojama bumerango formos teritorija, pavadinta Amerika.
Iki šiol žinota tik apie keturis segmentinius žemėlapius. Vienas iš keturių 2005 metais aukcione parduotas už milijoną dolerių.
Penktąjį „kitkuo neišsiskiriančiame tome, kuris XIX amžiuje buvo perrištas“, aptiko katalogą peržiūrinėjantis bibliografas. Jis buvo įdėtas tarp dviejų XVI amžiaus pradžios spausdintų darbų apie geometriją.
„Net skaitmeniniame amžiuje originalai neprarado savo reikšmės ir unikalaus žavesio“, – cituojamas bibliotekos vadovas Klaus-Raineris Brintzingeris.
„Ketiname padaryti žemėlapį skaitmenine forma prieinamą žmonėms nuo liepos 4-osios, JAV Nepriklausomybės dienos“, – pridūrė jis.
Atrastasis žemėlapis slėptuvėje ištvėrė Antrąjį pasaulinį karą. Per oro antskrydžius universiteto biblioteka buvo smarkiai nuniokota, tačiau didžioji dalis joje saugotų senų knygų 1942 metais buvo perkelta.
Manoma, kad piešdamas 1507 metų žemėlapį M. Waldseemuelleris naudojo informaciją, surinktą per Christopherio Columbus, Ameriko Vespucci (kurio vardu Amerika ir pavadinta) keliones bei gautą iš nežinomų portugalų ir ispanų šaltinių
Istorikai svarsto, kodėl naująjį žemyną jis pavadino A. Vespucci, o ne Ch. Columbus, kuris jį „atrado“ 1492 metais, vardu.
