Vyras, šiandien žinomas tik kaip „M1“, mirė lėta, skausminga mirtimi. Jis yra dar vienas įrodymas, kad vėžys egzistavo ir senovėje.
Nuo prostatos vėžio, vieno dažniausiai šiais laikais sutinkamų piktybinių navikų, kentėjo ir senovės egiptiečiai, rodo 2 250 metų senumo mumijos radiologiniai tyrimai.
Nacionaliniame archeologijos muziejuje Lisabonoje saugoma nežinomo vyro Ptolemėjo laikų mumija (285–30 metų prieš mūsų erą), pažymėta kaip „M1“, buvo papuošta kartonažo kauke ir prijuoste bei galėjo didžiuotis įmantriai ištapytomis įkapėmis.
Ši mumija – suaugusio, 1,65 metro ūgio, 51–60 metų amžiaus vyro, kuris mirė lėta, skausminga mirtimi.
Tirdami mumiją tyrėjai naudojo galingą daugiadetektorinę kompiuterinę tomografiją (angl. Multi Detector Computerized Tomography), leidusią padaryti neįprastai aukštos kokybės nuotraukas, „Discovery News“ pasakojo radiologas Carlosas Pratesas iš „Imagens Médicas Integradas“ Lisabonoje.
Skaitmeninės rentgeno nuotraukos parodė, kad M1 palaidotas sukryžiuotomis rankomis (tai – Ptolemėjo laikų mumijoms įprasta poza, nors Naujojoje karalystėje ji dažnai buvo siejama su karališkos šeimos nariais). Be to, jis kentėjo nuo juosmens osteoartrito, kuris greičiausiai buvo susijęs su apatinės nugaros dalies skolioze.
M1 dubenyje ir juosmenyje aptikta keletas pomirtinių lūžių, greičiausiai atsiradusių tuomet, kai mumija buvo gabenama į Europą.
„Kaulo pažeidimai verčia galvoti apie metastazinį prostatos vėžį“, – teigia tyrėjai.
Iš tiesų prostatos karcinoma dažniausiai paplinta į dubens sritį, juosmenį, viršutinius rankos ir kojos kaulus, šonkaulius, galiausiai apimdama didžiąją dalį skeleto.
C. Pratesas ir jo kolegos kaip alternatyvas apsvarstė ir kitas ligas. Tačiau mumifikuoto vyro lytis, amžius, kaulo pažeidimų pasiskirstymas, jų forma ir tankis vertė manyti, kad tai greičiausiai – prostatos vėžys.
„Tai seniausiąsias žinomas prostatos vėžio atvejis senovės Egipte ir antras pagal senumą atvejis istorijoje“, – teigia C. Pratesas.
Seniausią metastazuojančios prostatos karcinomos atvejį mokslininkai nustatė 2007 metais, tirdami 2,7 tūkst. metų senumo Skitijos karaliaus, sulaukusio 40–50 metų ir mirusio Pietų Sibiro stepėje, Rusijoje, skeletą.
„Šis tyrimas rodo, kad vėžys egzistavo senovėje, be jokių abejonių – ir senovės Egipte. Pagrindinė priežastis, kodėl šiandien randami pavyzdžiai yra reti, gali būti mažesnis kancerogenų paplitimas ir trumpesnė gyvenimo trukmė“, – teigė egiptologė Paula Veiga.
Be to, didelės raiškos kompiuterinio tomografo stenogramos, leidžiančios aptikti mažyčius auglius (0,08–0,18 centimetro skersmens), tapo prieinamos tik 2005 metais. Tai leidžia manyti, kad tyrėjai keletą atvejų galėjo pražiopsoti.
„Technologija smarkiai pagerino duomenų interpretavimą. Radiologija ir naujausi jos pasiekimai, tokie kaip didelės raiškos kompiuterinės tomografijos scenografijos, yra fenomenali nežalinga priemonė, naudojama daugelyje meno ir archeologijos sričių“, – teigė C. Pratesas.
