Tarptautinė tyrėjų grupė, vadovaujama Kristianstado universiteto (Švedija) biologo Ingemaro Jönssono, nustatė, kad maždaug 1,5 mm dydžio drėgnose kerpėse bei samanose aptinkami bestuburiai gyvūnai, vadinami „vandens meškomis“ (tartigrade), laisvai gali išgyventi atvirajame kosmose. Eksperimentiškai nustatyta, kad jie atlaiko beveik absoliutaus nulio temperatūrą, vakuumą bei gyviems organizmams mirtiną kosminę radiaciją, skelbia „Scientific Blogging“.
„Vandens meškos“ yra prisitaikiusios prie ilgalaikio vandens trūkumo ir šalčio, tačiau biologinių bandymų, kurie buvo atlikti 2007 m. rugsėjį Europos kosminės agentūros (ESA) kosminiame laive „Foton- M3“, rezultatai nustebino net ir specialistus.
Dėl vandens trūkumo išdžiūvusios „vandens meškos“ buvo „išleistos“ į atvirąjį kosmosą žemoje (apie 270 km ) orbitoje aplink Žemę. Eksperimento metu 12 parų jos buvo veikiamos vakuumo, Saulės radiacijos ir šalčio. Kosminiam laivui nusileidus į Žemę paaiškėjo, kad dauguma šių gyvūnėlių sėkmingai atlaikė atvirojo kosmoso išbandymą.
Dar daugiau: sudarius tinkamas sąlygas, iš orbitos sugrįžusios „vandens meškos“ ėmė sėkmingai daugintis.
Biologus labiausiai nustebino tai, kad šie bestuburiai atlaikė ultravioletinių spindulių radiaciją, kuri atviroje erdvėje buvo 1000 kartų stipresnė, nei Žemėje.
„Kaip šie gyvūnai sugebėjo atsigauti po didesnės nei 7000 kJ/kv.m UV radiacijos kosminio vakuumo sąlygomis, tebėra mįslė“, - tvirtina I. Jönssonas.
