Naujausi tyrimai atskleidė, kad praeityje Afrikoje sausros truko šimtmečiais – neabejojama, kad jos kartojasi.
Vakarų Afrikos klimato istoriją tyrinėjantis Timas Shanahanas teigia, kad „naujausi duomenys leidžia spėti, jog sausra, kurios dar nematėme savo gyvenime, tikrai pasikartos.“ Jis ragina jau pradėti kurti prisitaikymo prie naujų klimato sąlygų strategiją.
Mokslininkai, pasiremdami nuosėdų nuo Ganoje esančio Bosumtwi ežero dugno tyrimų duomenimis, sudarė 3 tūkst. metų regiono klimato istoriją.
Jie teigia, kad garsioji 1970 metų sausra, trukusi du dešimtmečius, nusiaubusi Sahelio regioną bei pražudžiusi per 100 tūkst. žmonių, palyginus su buvusiomis ir gresiančiomis sausromis, tėra „vaikų žaidimas“.
Mokslininkai nustatė, kad sausros, panašios į į aštunto dešimtmečio, regione pasikartoja kartą per 30–60 metų.
Tačiau jie užfiksavo dar žiauresnes ir taip pat pasikartojančias sausras. Paskutinioji tokia, trukusi beveik 4 amžius, tęsėsi nuo 1400 iki 1750 metų. Per tiek laiko tada išdžiūvusio Bosumtwi ežero dugne užaugo miškas.
Tyrimams pasirinktas Bosumtwi ežeras yra unikalus – tai milžiniško meteoro išmuštas krateris, tad vandens lygis jame yra visiškai priklausomas nuo kritulių. Kiekvienų metų nuosėdų sluoksnio izotopai mokslininkams suteikia informaciją apie tų metų lietų.
Tyrėjai teigia, kad trumpesnės sausros yra susijusios su Atlanto dešimtmečių svyravimais (ang. Atlantic Multidecadal Oscillation – AMO), natūraliu klimato kaitos ciklu, dėl kurio keičiasi vandens paviršiaus temperatūra. Tačiau ilgųjų sausrų priežastys iki šiol nėra išsiaiškintos.
Mokslininkai perspėja, kad atšylantis klimatas gali prisidėti prie vis dažnesnių ir sunkesnių sausrų Sahelio regione.
Antra vertus, Reindertas Haarsma, Karališkojo Nyderlandų meteorologijos instituto mokslininkas, teigia, kad vis dar neaišku, ar dėl šylančio klimato Sahelio regionas taps sausesnis – gali nutikti ir priešingai.
„New Scientist“ rašo, kad Afrikos klimatas yra mažiausiai meteorologų tyrinėta sritis, tad prognozės yra mažiausiai patikimos.
