Neseniai Durhamo universiteto Skaičiuojamosios kosmologijos instituto mokslininkai nusprendė superkompiuteryje patyrinėti mūsų gimtosios Paukščių tako galaktikos atsiradimo niuansus. Jie sukūrė jos modelį, kuris aprėpia penkių milijardų metų laikotarpį.
Mokslo evoliuciją galima skirstyti į keturis didelius etapus. Iš pradžių žmonės tik stebėjo gamtą ir darė išvadas. Vėliau kilo mintis eksperimentuoti, t.y. aktyviai veikti kai kuriuos procesus. Trečiasis etapas – teorijų kūrimas. Taip dirbo A. Eišteinas, nes su kosminiais kūnais nepaeksperimentuosi. Be abejo, šis metodas sudėtingas ir rizikingas, nes teorijai kurti reikia duomenų, faktų ir genialių įžvalgų. Todėl tobulėjant kompiuteriams ir informacinėms technologijoms mokslas įžengė į modeliavimo erą.
Dabar daug teorijų ar hipotezių galima patikrinti, naudojantis superkompiuteriais. Pavyzdžiui, tirti atominį sprogimą arba klimato pokyčius. Astronomai irgi mielai naudojasi šiomis technologijomis, modeliuodami galaktikų atsiradimą ir evoliuciją.
Neseniai Durhamo universiteto Skaičiuojamosios kosmologijos instituto mokslininkai nusprendė patyrinėti kai kuriuos Paukščių tako galaktikos atsiradimo aspektus. Sukūrus 5 mlrd. metų laikotarpį aprėpiantį modelį, paaiškėjo, kad galaktikos pakraščiuose spindinčios itin senos žvaigždės (jų amžius beveik lygus Visatos amžiui) gimė ne Paukščių tako galaktikoje, bet buvo pagrobtos iš kitų, mažesnių galaktikų, kuomet jos susidurdavo kosmose.
