• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugumai regėti negalinčių kompiuterių vartotojų naršymas internete arba elektroninio pašto skaitymas yra tikrai problematiška užduotis.

REKLAMA
REKLAMA

Dažniausiai jiems tenka skaityti po vieną eilutę, kadangi komerciniai Brailio rašto ekranai vienu metu daugiau teksto išvesti negali.

REKLAMA

Tačiau situacija gali pasikeisti jau artimiausiu metu. Šiaurės Karolinos universiteto tyrinėtojai teigia, jog jiems pavyko sukurti Brailio rašto ekraną, kuris iškart gali vaizduoti pilną puslapį teksto. Be to, naujojo išradimo kaina bus gerokai mažesnė nei dabartinių alternatyvų.

„Mes sukūrėme nebrangų kompaktišką pilno puslapio dydžio Brailio ekraną, kurį potencialiai galima pritaikyti tiek delninukuose, tiek mobiliuosiuose telefonuose ir GPS sistemose“, – sako vienas iš projekto komandos narių Peichunas Yangas, kuris pats yra aklas.

REKLAMA
REKLAMA

Pilno puslapio ekranas geresnis jau vien dėl to, kad jis leidžia skaitytojams peršokti per pastraipas ir skaityti iškart juos dominančias teksto skiltis. Be to, toks ekranas gali pateikti daugiau informacijos per trumpesnį laiko tarpą.

Brailio šriftą 1821 metais sukūrė Louisas Braille`is. Šrifto abėcėlę sudaro tam tikra tvarka išdėstyti iškili (reljefiniai) kokio nors paviršiaus taškeliai, kuriuos galima apčiuopti pirštais. Kiekvieną simbolį sudaro 2x3 dydžio matrica, kurios bet kuris elementas gali būti iškilęs likusio paviršiaus atžvilgiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Brailio raštas yra labai reikšmingas. Statistiniu požiūriu maždaug 90 proc. dirbančių aklųjų asmenų sugeba skaityti tokiu būdu užrašytą tekstą. Ši sistema yra svarbi priemonė, užtikrinanti galimybę skaityti“, – sako P. Yangas.

REKLAMA

Dabartiniu metu rinkoje esantys Brailio ekrani naudoja pjezokeraminius elementus. Įtaisuose taškus į viršų iškelia 5 centimetrų ilgio svirtis.

„Tai brangu, be to, esama gausybė apribojimų“, – aiškina mokslininkas. Taigi, tipinis šiandieninis Brailio ekranas paprastai turi tik vieną 80 simbolių eilutę ir gali kainuoti iki 8 tūkst. dolerių.

REKLAMA

P. Yangas kartu su kitais komandos nariais sugalvojo naują būdą iškiliems paviršiaus taškams suformuoti. Kiekvienas jų ekrano segmentas naudoja hidraulinį mechanizmą su specialiais vožtuvais.

„Mechanizmas leidžia sudaryti palyginti didelį paviršiaus taško iškilimą vertikalia kryptimi ir tuo pat metu užtikrina greitą reakciją. Būtent to ir reikia norint pagaminti gerą komercinį Brailio ekraną“, – sako mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu sukurtas naujuoju principu paremtas keturių eilučių ekranas, kuris autorių teigimu galėtų kainuoti apie 1 tūkst. dolerių. Vėliau būtų galima sukurti ir viso standartinio kompiuterių ekrano tekstą rodantį ekraną.

Kaip gi veikia P. Yango ir jo kolegų sugalvota technologija? Įsivaizduokite, jog kiekvienas šio ekrano elementas yra stačiakampė skysčiu užpildyta ertmė. Viršuje ir apačioje yra palikta mažytė anga; joms hermetiškai uždengti panaudota lanksti diafragma. Kiekvienoje pusėje pritvirtinti lankstūs elekroaktyvių polimerų elementai, kurie keičia formą, į juos padavus elektros įtampą.

REKLAMA

Tinkamai parenkant įtampą, šios paviršinės dangos gali perslinkti tarp jų esantį skystį. Pavyzdžiui, abi diafragmas išlenkus į viršų, įtaiso paviršiuje susiformuoja apčiuopiamas taškas. Suformavus reikiamą taškų raštą, įjungiami miniatiūriniai vožtuvai, kurie skirti taškų formos mechaniniam atsparumui padidinti, kai jie yra liečiami pirštais. Brailio taško atnaujinimo (t.y. pakeitimo nauju tašku) laikas yra apie 30 milisekundžių. P. Yangas ir jo kolegos tikisi pirmuosius ekrano prototipus pagaminti per vienerius metus. Jei viskas vyks sėkmingai, gaminį bus galima komercializuoti.

Įdomu tai, kad amerikiečių Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) Informacinių technologijų laboratorijos (Information Technology Laboratory) specialistai panašų taškinį grafinį ekraną sukūrė jau daugiau kaip prieš porą metų. Pagal tuometines jų prognozes rinkai pateiktas gaminys turėjo kainuoti apie 2 tūkst. dolerių, tačiau dėl nežinomų priežasčių juo taip ir nebuvo pradėta prekiauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų