Nors tai atrodo neįtikėtina, mokslininkai prognozuoja, kad šiemet – pirmą kartą žmonijos istorijoje – Šiaurės ašigalis gali likti be jį gaubiančio ledo, rašo britų dienraštis „The Independent“.
„The Independent“ iliustr.
Ištirpęs Arkties jūros ledas ir iš jo išsilaisvinęs ašigalis, kurį būtų galima pasiekti plaukiant atvirais vandenimis, taptų vienu dramatiškiausių ir didžiausią nerimą keliančių pasaulinio atšilimo ženklų.
Mokslininkų teigimu Arkties ledas 90 laipsnių platumoje gali ištirpti per šią vasarą. Tokią tikimybę jie vertina esant didesnę nei 50 proc., nes daugiametį ledą, dengiantį Šiaurės ašigalio regioną, šiemet pakeitė per vienerius metus susiformavusio plono ledo plotai.
Vienmetis ledas vasaros mėnesiais sparčiai tirpsta, o pastarųjų savaičių palydovinės nuotraukos liudija, kad ledo plotai Arktyje mažėja greičiau, nei praėjusiais metais, kai vasarą buvo pasiektas visų laikų tirpimo rekordas.
Pasak JAV Nacionalinio ledo ir sniego tyrimų centro Kolorade mokslininko Marko Serreze, šiemet pirmą kartą Šiaurės ašigalis padengtas vienmečio ledo, kuris susidarė praėjusį rudenį ir žiemą.
Jūros ledas Arktyje ima tirpti kiekvieną vasarą, o rudenį jo danga vėl ima didėti, tačiau pernai jis tirpo taip sparčiai, kad didžioji vandenyno dalis išsivadavo iš ledų. Atviros jūros ir ledo riba buvo vos už 1100 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio.
Dėl šios priežasties šį pavasarį apie 70 proc. Arkties ledo ploto sudarė vienmetis ledas, susiformavęs šią žiemą. Mokslininkai prognozuoja, kad mažiausiai 70 proc. – o gal ir visas – ištirps per šią vasarą.
„Šiemet ledų tirpimo Arkties vandenyne sezonas prasidėjo esant dar didesniems plono ledo plotams, nei pernai. Tai kelia susirūpinimą, kad gali būti viršytas pernai pasiektas ledo mažėjimo rekordas. Pamatysime, kaip viskas klostytis, labai daug kas priklausys nuo liepos ir rugpjūčio orų“, - sakė M. Serreze.
