Dėl planetą supančio magnetinio lauko Žemės atmosfera, priešingai nei Marso ar Veneros, laikyta apsaugota.
Tačiau naujoji mokslininkų studija atskleidė, kad Saulė mūsų planetos atmosferą vagia daug greičiau nei Marso ir Veneros, o magnetinis laukas – pagrindinė apsauga nuo Saulės – gali būti dvigubas agentas, padedantis ir kurstantis tokią vagystę.
Nors, rašo „The National Geographic“, Marsas kadaise taip pat turėjo tokią pat storą atmosferą, kokią dabar turi Žemė, tačiau dėl magnetinio lauko nebuvimo, Saulės vėjai (elektringųjų dalelių plazmos srautas, sklindantis nuo Saulės) po truputį ją „sugriaužė“.
Mokslininkai priduria, kad toks pats atmosferos likimas ištiko ir Venerą.
Iki šiol manyta, kad Žemės magnetosfera nuo brutalios Saulės energijos atmosferą apsaugo maždaug taip kaip įdegio kremas žmonių odą.
Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad Žemės magnetinis laukas padeda Saulės vėjams „nugnybti“ dalelytę mūsų planetos atmosferos.
„Tiesa sakant, mes prarandame daugiau deguonies ir vandenilio nei šiandien praranda Venera“, – teigia Chrisas Russellas, kosminės fizikos profesorius iš Kalifornijos universiteto (JAV).
„Mes dažnai kartojame sau ir savo kolegoms, kad esami laimingi gyvendami šioje planetoje – mus apsaugoja Žemės magnetinis laukas“, – pridūrė jis.
„Žemės magnetosfera mums tikrai yra naudinga, tačiau dabar suvokiame, kad, kalbant apie atmosferą, tai nėra tiesa“, – cituojamas Ch. Russellas.
Tarptautinė mokslininkų grupė planetų atmosferas tyrinėjusi Europos kosmoso agentūros bei NASA zondais sužinojo, kad Žemėje magnetosfera veikia kaip energijos kolektorius, kuris sąveikauja su medžiagomis, kurias atneša Saulės vėjas.
„Tačiau, kai magnetosfera šią Saulės energiją tam tikrais tuneliais nukreipia į aukštesnius atmosferos sluoksnius, dalis nuo Saulės sklindančio elektringųjų dalelių plazmos srauto tais pačiais tuneliais grįžta“, – aiškino prof. Ch. Russellas.
Jis pridūrė, kad šiuos tyrimo rezultatus dar reikia aiškinti, tačiau ramino, kad tai nėra pavojaus signalas.
Anot mokslininkų, Žemės atmosferos užteks kol Saulėje, kuri jau įpusėjo savo gyvenimą, išseks vandenilio atsargos, o dėl prasidėjusių branduolių sąlajos reakcijų, žvaigždė taps Raudonąja milžine, išsipūs ir prarys Žemę.
Tai turėtų įvykti maždaug po 5 mlrd. metų.
