2 tūkst. metų senumo vinys, rastos aukšto žydų dvasininko, kuris esą perdavė Jėzų romėnams, kapo kriptoje, gali būti susijusios su nukryžiavimu. Taip tvirtina vienas filmų kūrėjas iš Izraelio, praneša naujienų agentūra AFP.
Du maždaug 8 centimetrų dydžio geležies gabalėliai antradienį parodyti žurnalistams. Tą pačią dieną įvyko dokumentinio televizijos serialo, tiriančio, ar tai galėjo būti tos pačios vinys, kurios panaudotos nukryžiuoti Jėzų, premjera.
Trečiadienį serialas pradedamas rodyti Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Pietų Amerikoje, o nuo gegužės 15 dienos jį išvys Izraelio gyventojai.
Tariamoje Kajafo šeimos kapavietėje rastos dvi romėniškos vinys. Fone – osuarijus, iš kalkakmenio išskaptuota dėžė palaikų kaulams. „Scanpix" nuotr.
Dvi vinys pirmą kartą Jeruzalėje aptiktos prieš 20 metų, kai archeologai aptiko šeimos kapavietę, kur, kaip manoma, palaidotas Kajafas, aukštas dvasininkas, kuris perdavė Jėzų romėnams, kad šie jį nukryžiuotų.
Viena vinis rasta viename iš 12 kriptoje rastų kalkakmenio karstų, o antra gulėjo ant kapo grindų.
„Kape rastos dvi vinys“, – teigė dokumentinio filmų kūrėjas Simcha Jacobovici, anksčiau pristatęs serialą „The Naked Archaeologist“ rodytą per „The History Channel“ kanalą.
Vinių ilgis ir tai, kad viename gale jos užlenktos, sutampa su versija, kad jomis nukryžiuojant buvo prikaltos rankos, teigė jis.
Kadangi Kajafas siejamas tik su vienu – Jėzaus – nukryžiavimu, teigiama, kad šios vinys tam ir buvo naudojamos, kalbėjo S. Jacobovici.
„Jei jos būtų rastos kokiame kitame kape, mūsų čia šiandieną nebūtų“, – pridūrė jis.
Apie rastas vinis užsimenama pirminėje archeologinėje ataskaitoje, tačiau netrukus jos dingo, net nespėjus jų nufotografuoti ar nupiešti.
Ieškant dingusių vinių, E. Jacobovici apsilankė Tel Avivo universitete ir aptiko dvi geležines vinis, kurių amžius buvo toks pats, kaip ir rastų Jeruzalėje prieš 20 metų. Jis mano, kad būtent šios vinys ir yra iš Kajafo kapo.
Teorija, kad šios vinys naudotos nukryžiavime, remiasi dviem prielaidom, pripažįsta S. Jacobovici: „Ta, kad šios vinys greičiausiai yra iš Kajafo kapo ir ta, kad Kajafas siejamas tik su vienu nukryžiavimu – Jėzaus.“
Paklaustas, kodėl žmogus, kuris, pasak Evangelijos, pasiuntė Jėzų myriop, norėtų būti palaidotas su vinimis, kurios pražudė jo priešą, S. Jacobovici teigė, kad Kajafą galėjo kamuoti kaltės jausmas dėl priimto sprendimo.
Kita dokumentiniame filme pateikiama teorija aiškina, kad jis galėjo būti slaptas Jėzaus mokinys, nesupratęs, kad jo perdavimas romėnams baigsis jo mirtimi.
Istoriniuose šaltiniuose kalbama apie dešimtis tūkstančių žmonių, kuriuos romėnai nukryžiavo, tačiau iki šiol rastas vos vienas archeologinis įrodymas – suakmenėjęs kulno kaulas, perdurtas geležinės vinies. Jis 1968 metais aptiktas Jeruzalėje.
Tel Avivo Bar Ilano universiteto archeologijos profesorius Gabi Barkai, jau 40 metų kasinėjantis kapavietes Jeruzalėje, patvirtino, kad vinys pagamintos pirmajame amžiuje, tačiau pažymėjo, kad prie jų nerasta jokių kaulų liekanų.
Egzistuoja keletas teorijų, aiškinančių, kaip jos galėjo atsidurti kape. Anot vienos jų, buvo manoma, kad nukryžiavimui naudotos vinys yra stiprūs pomirtinio gyvenimo amuletai. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad šios vinys – iš Kajafo kriptos, pažymėjo G. Barkai.
Paklaustas, ar, jo manymu, šios vinys buvo naudotos nukryžiavime, archeologas buvo atsargus.
„Tokia galimybė egzistuoja“, – teigė jis.
