Po atliktų eksperimentų su didžiuliu slėgiu bei aukšta temperatūra mokslininkai išsiaiškino deimantų formavimosi ypatumus.
Pagal atliktą tyrimą, kuriame buvo sukurtos sąlygos, panašios į esančias giliai Žemėje, tektoninių plokščių susidūrimo vietos gali būti ideali vieta formuotis deimantams.
Deimantai susiformuoja nepalyginamai aukštesnėje temperatūroje bei didesniame slėgyje nei esančiuose žemės paviršiuje. Mokslininkai jau seniai manė, jog deimantai gali formuotis subdukcijos zonose, kur plokštės susiduria ir nyra viena po kita šimtus kilometrų gilyn į mantiją.
Kad imituotų šio tyrimo sąlygas, mokslininkai iš Rusijos mokslų akademijos Novosibirske, vadovaujami Jurijaus Palijanovo, įdėjo mineralus, kurie itin paplitę Žemės plutoje, į kamerą, kurioje galima sukelti intensyvų slėgį bei aukštą temperatūrą. Tyrėjų komanda nustatė, jog pritaikius maždaug 74 000 atmosferų slėgį bei 1200 laipsnių temperatūrą, ėmė formuotis deimantai.
Deimantų formavimasis priklauso nuo to, kokių mineralų yra atkeliavusi anglis. Deimantai nėra sudaryti vien tik iš anglies. Deimante gali būti silicio, geležies, titano, magnio, kalcio oksidų, azoto ir kitų priemaišų. Taip pat pasitaiko kitų mineralų intarpų – grafito, olivino, piropo ir kt.
