Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad visame pasaulyje dėl nevisiškai aiškių priežasčių mažėja gyvačių.
Mokslininkai ištyrė pastaruosius kelis dešimtmečius rinktus duomenis apie 17 gyvačių populiacijų, apimančių 8 šių roplių rūšis. Pastebėta, kad daugelių jų smarkiai sumažėjo. Šis neaiškių priežasčių sukeltas procesas prasidėjo maždaug 1998 metais, praneša BBC.
Savo tyrimo rezultatus žurnale „Biology Letters“ skelbiantys mokslininkai pastebi, kad jie kelia nerimą, tačiau teigia, kad reikia tolimesnių tyrimų, norint nustatyti, kokios šio reiškinio priežastys.
„Tai pirmas kartas, kai duomenys analizuoti tokiu būdu. Mes nustatėme, kad skirtingose pasaulio vietose trumpuoju periodu fiksuojamas staigus sumažėjimas“, – teigė projekto vadovas Chrisas Readingas.
„Mus nustebino tai, ką pamatėme. Mes nenutuokiame, kas nutiko tuo momentu (maždaug 1998 metais)“, – teigė jis.
Ch. Readingo komanda iš Didžiosios Britanijos Ekologijos ir hidrologijos centro tyrimą vykdė bendradarbiaudama su kolegomis iš Australijos, Prancūzijos, Italijos ir Nigerijos.
Pagrindinė problema, su kuria susiduria norintieji atlikti pasaulinio masto tyrimą, yra duomenų trūkumas. Gyvačių populiacijos stebėjimas reiškia, kad kažkokiu būdu reikia pažymėti atskirus gyvūnus, dažniausiai – pažymint jų žvynus ar implantuojant mikroschemą.
Šis procesas gali trukti mėnesius, o kasmet jį reikia kartoti.
Tyrėjai mano sukaupę daugelį, jei ne visus ilgalaikius duomenų rinkinius, siekiančius dešimtmetį, o kartais – kelis.
Pastebėta, kad šiuo laikotarpiu 8 iš 17 populiacijų smarkiai sumažėjo, kai kurios – daugiau kaip 90 proc., ir tik viena padidėjo.
Mažėjo net ir saugomose teritorijose gyvenančių gyvačių populiacijos, o tai rodo, kad nuolat mažėjanti laukinių gyvūnų gyvenama teritorija nėra vienintelė šio reiškinio priežastis.
Jau anksčiau pastebėta, kad panašų varlių ir tritonų skaičiaus sumažėjimą nulėmė grybelinė liga chytridiomikozė.
Žvelgdami į 1998 metus, kai prasidėjo gyvačių skaičiaus mažėjimas, mokslininkai svarsto, ar prie to galėjo prisidėti klimato faktoriai. Mat tais metais dėl sustiprėjusio El Nino buvo karčiausi metai šiuolaikiniais laikais.
Ch. Readingo mokslininkų komanda teigia, kad prie to galėjo prisidėti daug priežasčių. Jis ragina kitus mokslininkus pateikti ilgalaikius duomenis, kurie galėtų praplėsti vaizdą.
„Šio tyrimo priežastis buvo pasakyti „Štai, ką mes radome“ ir paraginti kitus herpetologus peržvelgti jų surinktus duomenis. Tačiau turint omeny, kad mažėja tiek daug skirtingose vietose gyvenančių gyvačių skaičius, tai yra šis tas daugiau, nei sutapimas“, – pabrėžia mokslininkas.
