Daugumoje didžiausių pasaulyje naftos telkinių jau peržengta maksimalios gavybos riba, o likę resursai sparčiai mažėja, atskleidė naujas naftos rezervų tyrimas.
Dėl sparčiai senkančių naftos išteklių pasauliui per artimiausius 5 metus gresia „katastrofiška“ energetinė krizė, kuri gali paversti niekais valstybių pastangas atsitiesti po globalios ekonominės krizės, rašo britų dienraštis „The Independent“.
Pasak Tarptautinės energetikos agentūros (IEA), atsakingos už naujų energijos šaltinių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalims vertinimą, vyriausiojo ekonomisto daktaro Fatiho Birolo, didesnes naftos kainas lemia sparčiau auganti jos paklausa ir tiekimų „stagnacija“ ar netgi mažėjimas. Jo teigimu, tai gali sužlugdyti bet kokias ekonomikos atstatymo pastangas.
Duodamas interviu dienraščiui F. Birolas sakė, kad, iš visko sprendžiant, daugelio valstybių visuomenė ir vyriausybės paprasčiausiai nekreipė dėmesio į faktą, kad naftos, nuo kurios priklauso šiuolaikinė civilizacija, atsargos mažėja kur kas sparčiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Pasak jo, pasaulinė naftos gavybos viršūnė greičiausiai bus pasiekta maždaug po 10 metų – tai yra, bent dešimtmečiu anksčiau, nei tikėjosi daugelis vyriausybių.
Tačiau pirmasis išsamus daugiau nei 800 naftos laukų, sudarančių 75 proc. visų žinomų pasaulio naftos rezervų, vertinimas atskleidė, kad maksimalaus gavybos lygio riba juose jau peržengta, o naftos gavybos mažėjimas vyksta beveik dvigubai greičiau, nei buvo prognozuota prieš 2 metus. Be to, situaciją apsunkina „chroniškas“ investicijų trūkumas naftą išgaunančiose šalyse. Dėl šių priežasčių per artimiausius 5 metus gali kilti „naftos krizė“, sužlugdysianti bet kokias atsigavimo po globalios ekonominės krizės viltis, teigia ekspertas.
Pasak dienraščio, daktaras Fatihas Birolas perspėjo D. Britaniją ir kitas Vakarų valstybes, kad kelių didelius naftos išteklius turinčių valstybių, daugiausia Artimuosiuose Rytuose, rinkos galia po 2010 metų, kai esą prasidės „naftos krizė“, sparčiai padidės.
„Vieną dieną nafta pasibaigs. Ne šiandien ir ne rytoj, tačiau ateis diena, kai naftos nebeliks, todėl turime palikti naftą anksčiau, nei ji paliks mus, ir privalome pasiruošti tai dienai. Kuo anksčiau pradėsime tai daryti, tuo bus geriau, nes visa mūsų ekonominė ir socialinė sistema remiasi nafta. Tokia permaina pareikalaus daug laiko ir pinigų, todėl turime ją vertinti labai rimtai“, - sakė jis.
Pasak eksperto, Artimųjų Rytų valstybių, valdančių apie 40 proc. visos pasaulinės naftos išteklių, rinkos galia ateityje nepalyginamai sustiprės. Jo teigimu, egzistuoja realus pavojus, kad kitais metais, kai naftos paklausa vėl atsistatys, jos pasiūla bus nepakankama, nes „nieko nepadaryta“ ruošiant naujus naftos tiekimų šaltinius, kurie galėtų kompensuoti gavybos mažėjimą šiuo metu eksploatuojamuose naftos telkiniuose.
Tarptautinės energetikos agentūros vertinimais, naftos gamyba dabartiniuose naftos laukuose mažėja po 6,7 proc. per metus. 2007 m. buvo prognozuojama, kad gavyba mažės tik po 3,7 proc., tačiau dabar paaiškėjo, kad tokia prognozė buvo pernelyg optimistiška.
IEA atliktas pirmasis globalių naftos rezervų tyrimas atskleidė, kad pasaulinė energetikos sistema „priėjo kryžkelę“, kai tikėtina paklausa gerokai lenkia paklausą. Kadangi naftos gavyba ne OPEC – Naftą eksportuojančių šalių organizacijos – valstybėse jau pasiekė maksimalų lygį, pigios naftos amžius jau pasibaigė, tvirtina IEA atstovai. Daugelyje šiuo metu naudojamų naftos telkinių taip pat įveiktas maksimalios gavybos slenkstis, o tai reiškia, kad egzistuojančiai paklausai patenkinti būtina rasti kitų tiekimo šaltinių.
Net jei pasaulinė naftos paklausa išliktų tokia pati, norint ją patenkinti pasaulyje reikėtų atrasti 4 „saudo arabijų“ ekvivalentą. O jei naftos paklausa nuo šių metų iki 2030-ųjų didės taip, kaip prognozuojama, „naftos troškuliui“ numalšinti prireiks net 6 „saudo arabijų“. Pasak Fatiho Birolo, tai didelis iššūkis ir geologijos, ir investicijų, ir geopolitikos požiūriu.
