Ketvirtoji daugiaserijinio animacinio filmo „Ledynmetis“ dalis, paleontologės Sarah Joomun, dirbančios Oksfordo universiteto gamtinės istorijos muziejuje, manymu, labai smagi, tačiau joje, kaip ir ankstesnėse, gausu realybės neatitinkančių aspektų – kai kurie filmuke vaizduojami gyvūnai niekaip negalėjo būti to paties laikotarpio amžininkai.
Kaip ji rašo straipsnyje guardian.co.uk, pasirodžius pirmajai filmo daliai, jai buvo be galso smalsu. Paleontologei, ypač besidominčiai žinduolių fosilijomis, magėjo pasižiūrėti šiuos sutvėrimus ekrane.
Kaip pati tikina, nors filmas jai labai patiko, į akis krito keletas tikrovės absoliučiai neatitinkančių smulkmenų. Ypač momentas, kai buvo pradėta kalbėti apie dinozaurus, kurių lendynmečiu apskritai nebuvo.
Ketvirtoji „Ledynmečio“ dalis, jos teigimu, buvo puiki, bet joje pasitaikė lygiai tokių pačių absurdo apraiškų.
Dėl kapliadančio voveriuko Skrato įvyksta katastrofa – smarkiai pajuda Žemės tektonininės plokštės. Šios pajuda dėl skilusio ledo, kuris trūksta, kai graužikas čia sumano paslėpti brangiąją gilę giliai ledo sluoksnyje. Toks siužeto vingis mokslininkei pasirodė išties juokingas, bet, kaip pati aiškina, tai mažai tikėtina situacija – tektoninės plokštės negali judėti tokiu dideliu tempu: kaip ir šias laikais, plokštės per metus tais laikais judėjo po maždaug 1–15 cm.
Filme visi žemynai susiformuoja per keletą sekundžių. Be to, kaip pastebi priekabi paleontologės akis, Žemės sausumos masė tuo metu buvo jau maždaug susiformavusi į šių laikų žemynus.
Vis dėlto, nepaisant keleto neatitikimų, filmų kūrėjai daugelį aspektų perteikė netgi labai įtikinimai. Dauguma vaizduojamų žinduolių (pavyzdžiui, smilodonas arba kitaip – kardadantis tigras) iš tikrųjų gyveno ledynmečiu ir atrodė panašiai, kaip ir animacinio filmuko herojai. Kadangi jų palaikai buvo rasti sustingę į ledą, labai gerai išliko ir iki smulkmenų žinome, kaip tiklsiai tuo metu atrodė, pavyzdžiui, mamutai, netgi jų vilnos spalvą.
Tačiau kai kurie filme susiduriantys gyvūnai tuo pačiu laikotarpiu gyventi negalėjo. Remiantis mokslininkės skaičiavimais, jei ledynmetis buvo prieš 100 000 – 10 000 metų, filme pasirodančiam didžiuliam banginiui tikrai ne laikas – jis atsirado maždaug pireš 12 milijonų metų. Mokslininkė išsako abejons ir tuo, kad šių skirtingų rūšių gyvūnai gaėtų gyventi draugėje, nors, kaip pati pripažįsta, visų trijų gyvūnų palaikai – tinginių, smilodonų ir mamutų – buvo rasti vienoje vietoje La Brea degutduobėse, netoli Los Andželo.
Geriausias filmo bruožas, pasak paleontologės, tai, kad jis yra puiki įžanga studijoms į fosilijas. Galbūt viskas ir nėra visiškai tikslu, bet bendrą suvokimą, kap viskas atrodė, kai šie žinduoliai vaikštinėjo po žemę, tikrai suteikia.
