"Atrodo, kad statusas veikia kaip gyvybinių jėgų suteikianti magija. Ant tos pakylos Stokholme užlipęs mokslininkas savo gyvenimą pratęsia vidutiniškai dvejais metais", - sakė profesorius Andrew Oswaldas (Endrius Osvaldas).
"Kaip suveikia šis statusas, mes nežinome", - pridūrė jis.
A.Oswaldas ir vyriausybės ekonomistas Matthew Rablenas (Metjus Rablenas) ištyrė 524 mokslininkų, kurie nuo 1901 iki 1950 metų buvo nominuoti Nobelio premijoms ir iš kurių 135 jas laimėjo, gyvenimo trukmę.
Vidutinė mokslininkų gyvenimo trukmė buvo 76 metai, tačiau Nobelio premijų laureatai gyveno vidutiniškai 1,4 metų ilgiau už nominantus. Šis skirtumas padidėja dar dviem vienų metų trečdaliais, jei lyginami tos pačios šalies laimėję ir pralaimėję mokslininkai.
Nuo 1901 metų, kai Alfredas Nobelis įsteigė šiuos prizus, piniginė premijos vertė pasikeitė. Tačiau A.Oswaldas pažymėjo, kad pinigų kiekis įtakos gyvenimo trukmei neturi. Ji nepriklauso ir nuo to, ar mokslininkas buvo nominuotas premijai daugiau negu vieną kartą.
REKLAMA
