Fizikai, daug metų besivaikantys dalelės, kuri galbūt suteikė materijai masę, pradėjo abejoti jos egzistavimu.
Per konferenciją Indijoje CERN tyrimų centro, kuriame įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, mokslininkai teigė, kad „nepagaunamoji Higgso dalelė, jeigu ir egzistuoja, beveik nebeturi vietų slėptis". Kita vertus, pasak centro direktoriaus Sergio Bertolucci, patvirtintas dalelės trūkumas „parodys kelią link naujos fizikos".
Pagal teoriją, vadinamą standartiniu fizikos modeliu, Higgso bozonas, pavadintas britų fiziko Peterio Higgso vardu, suteikė materijai energiją ir masę iškart po Didžiojo sprogimo prieš 13,7 milijardų metų.
Po žeme įrengtame Didžiajame hadronų greitintuve, kuris darbą pradėjo praėjusių metų kovą, inžinieriai ir fizikai sukūrė milijardus miniatiūrinių Didžiojo sprogimo versijų, kaktomuša sudauždami daleles, skriejančias beveik šviesos greičiu. Šių susidūrimų rezultatus, pateikiamus milžiniškame duomenų kiekyje, analizuoja šimtai fizikų ne tik CERN centre, bet ir su juo sujungtose laboratorijose visame pasaulyje.
Kiek mažesniame Tevatrono greitintuve netoli Čikagos mokslininkai bozono ieško jau beveik 30 metų. Praėjusį mėnesį jie teigė besitikintys patvirtinti arba paneigti Higgso bozono egzistavimą iki rugsėjo pabaigos, kai greitintuvas bus uždarytas.
Kai kuriems mokslininkams ši dalelė yra paprasčiausias paaiškinimas, kaip materija gavo masę. Jeigu paaiškės, kad bozonas neegzistuoja, dar nežinoma, kas jį pakeistų.
„Mes suprantame, kad kažko [dabartiniame fizikos modelyje] trūksta, tiesiog dar nežinome, kas tai galėtų būti, - sako CERN fizikė Pauline Gagnon. - Egzistuoja daug alternatyvių modelių; mums tik reikia postūmio į teisingą pusę".
