• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Domėjimasis mokslo pasiekimais ir inovacijomis turi didelę įtaką jaunimo mąstymui, pilietinei brandai, o taip pat yra svarbiu faktoriumi įsiliejant į darbo rinką, tačiau pastangos didinti Lietuvos jaunimo susidomėjimą mokslo rezultatais – nepakankamos, rodo naujausias „Eurobarometro“ tyrimas.

REKLAMA
REKLAMA

84 proc. europiečių ir net 91 proc. apklausoje dalyvavusių įvairaus amžiaus lietuvių taip pat mano, kad pažintis su moksliniais tyrimais bei naujausiais išradimais skatina jaunų žmonių kūrybinį mąstymą. Didžioji dalis tyrimo dalyvių (90 proc.) įsitikinę, kad informacija apie mokslo pasiekimus ir naujas technologijas apskritai turi teigiamą poveikį visuomenei, nežiūrint į tai, Lietuva vis dar patenka į valstybių ratą, kurių piliečiai stokoja informuotumo apie mokslo pasiekimus ir technologijas.

REKLAMA

Šio tyrimo, 2013 metais atlikto Europos Komisijos užsakymu, rezultatus patvirtina ir praktiniai Lietuvoje įgyvendinamų projektų, skirtų mokslo populiarinimui, rezultatai.

„Tokie rezultatai iš tiesų nestebina. Tikrai tiesa, kad negalime pasigirti mūsų piliečių informuotumu ir aktyviu domėjimusi taip, kaip švedai, danai ar britai. Tačiau turime suprasti, kad šios valstybės turi šimtametes mokslo populiarinimo tradicijas ir sistemą. O mes šiais reikalais rimtai susirūpinome ir pradėjome dirbti šioje srityje tik pastarąjį dešimtmetį“, – pasakoja dr. Ingrida Gečienė, Socialinių inovacijų instituto, trejetą metų įgyvendinusio mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo projektą, direktorė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot Baltijos pažangių technologijų instituto direktoriaus dr. Tomo Žalandausko, akivaizdu, kad pastaruoju metu mokslo populiarinimo iniciatyvų tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose smarkiai daugėja.

„Rimto postūmio tikėtis negalime, kol valstybiniu lygiu nėra nuolatinės mokslo populiarinimo struktūros, kuri leistų iš pavienių iniciatyvų lygmens persikelti į gerai koordinuotą jungtinių iniciatyvų įgyvendinimo lygmenį, kuomet sutelkiamos mokslo bendruomenės, visuomenės informavimo priemonių, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus pajėgos. Būtent toks sutelktas veikimas yra Europos Sąjungoje pirmaujančių valstybių gerosios patirties pavyzdys“, – teigia Baltijos pažangių technologijų instituto vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T. Žalandausko įsitikinimu, ypatingą dėmesį reikia skirti regionams ir juose veikiančių nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių įsitraukimui į mokslo populiarinimo iniciatyvas. „Per pastaruosius metus, kai kartu su Socialinių inovacijų institutu rengėme konkursus, kviesdami populiarinti mokslo pasiekimus, aktyviausiais dalyviais regionuose buvo bendrojo lavinimo mokyklos. Tai labai svarbu, tačiau ne mažiau svarbu mokslo populiarinimo veikla sudominti kelis tūkstančius nevyriausybinių organizacijų, kurios veikia regionuose ir galėtų tapti tikromis mokslo populiarinimo ambasadorėmis“, – tvirtina T. Žalandauskas.

REKLAMA

Pasak I. Gečienės, kelių metų patirtį rengiant mokslo populiarinimo iniciatyvas turintis Socialinių inovacijų institutas toliau rengiasi jas plėtoti, telkdamas nevyriausybinį sektorių mokslo ir technologijų populiarinimui regionuose, nes būtent mažųjų miestų žmonėms skirtų iniciatyvų ir informacijos apie mokslą bei technologijas labai stinga.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų