Gyvačių žvynų sukuriama trintis veikia kaip kabliukai, prisitvirtinantys prie paviršiaus nelygumų ir leidžiantys joms šliaužti net plokščiu paviršiumi.
Šie atradimai ateityje gali padėti sukurti robotines gyvates, kurios judės panašiai kaip tikrosios, rašo LiveScience.com.
„Kai tik pradėjau tyrinėti gyvates, nebuvo nei asmeninių kompiuterių, nei robotų. Tačiau dabar turime priemonių, leidžiančių pamėgdžioti gamtą“, – teigė tyrimą atlikęs Džordžijos technologijos instituto mechanikos inžinierius Davidas Hu.
"Scanpix" nuotr.
Anot mokslininko, jį sužavėjo galimybė tirti natūralius gyvūnų judesius, kurie mokslininkams vis dar yra paslaptis. Vinguriuojantis gyvačių judesys yra iššūkis, kuriam neįmanoma atsispirti. Šis judėjimo būdas yra visai nepanašus į tai, kaip juda kiti gyvūnai, kurie plaukia, skrenda, vaikšto ar bėgioja.
Biologai jau anksčiau pastebėjo neįprastas gyvačių žvynų savybes, tačiau iki šiol nebandyta to susieti su gyvačių judėjimu. Kai kurie spėjo, jog gyvatėms reikia šakelių ar akmenų atsispirti, tačiau jiems nepavyko paaiškinti, kaip gyvatės juda lygiais paviršiais, pavyzdžiui, dykumų smėliu.
„Norėjome surasti paprasčiausią galimą paaiškinimą, kaip gyvatės juda ant plokščios žemės“, – teigė D. Hu.
Džordžijos technologijos instituto mokslininkai pirmiausia tyrė gyvatės žvynų trintį, užmigdytą gyvūną traukdami lygiu paviršiumi. Nustatyta, jog gyvatė lengvai šliuožia į priekį, tačiau šliaužiant atgal ar į šonus, atsirasdavo žvynų trinties sukeltas pasipriešinimas.
Šis testas leido nustatyti pasipriešinimo koeficientą, kurį įvedus į kompiuterinius modelius, galima nustatyti, kaip gyvatė judėtų skirtingais paviršiais.
Po to D. Hu su kolegomis nufilmavo gyvos gyvatės judėjimą ant labai lygios medienos plokštės vėliau – ant grublėtos medžiagos. Gyvatėms buvo sunku judėti ant lygaus paviršiaus, tačiau daug lengviau – ant medžiaga uždengtos lentos.
Tačiau gyvatėms sunku buvo judėti tuomet, kaip tyrėjai jas apgaubė medžiaga ir dėl to nebeliko žvynų trinties.
Kameros užfiksavo, jog gyvatės ne tik šliuožia. Jos taip pat gali judėti į šonus arba net susispausti kaip akordeonas.
„Gyvatės juda įvairiausiais būdais, panašiai kaip arklys, kuris gali risnoti ar šuoliuoti“, – teigė D. Hu.
Tyrimo modelis leido ištirti gyvačių judėjimą, tačiau tik iš dalies paaiškino, kas joms leidžia judėti greitai.
Tuomet tyrėjai pastebėjo, jog šliauždamos į priekį gyvatės pakelia kai kurias savo kūno dalis. D. Hu tai apibūdino kaip „dinaminį svorio paskirstymą“, leidžiantį svorį sukoncentruoti keliuose taškuose ir taip judėti greičiau.
Anot D. Hu, modelis negali paaiškinti kodėl kai kurios gyvatės juda ypač greitai, tačiau šis sugebėjimas, pasak jo, gali būti susiję su tuo, jog kiekvieną gyvatės žvyną kontroliuoja atskiras raumuo.
„Gyvatėms bundant, galima pastebėti, kaip jos trūkčioja atskirus žvynus“, – aiškino D. Hu.
