Europos pietinės observatorijos (ESO) astronomams pagaliau pavyko įminti mūsų kaimyninės galaktikos vienos iš žvaigždžių mįslę, kuri mokslininkams iškilo lyginant iki šiol buvusių matavimų duomenis – jie niekaip tarpusavyje nederėjo ir kėlė aibes klausimų.
Šios istorijos kaltininkė – žvaigždė WOH G64, besisukanti Didžiojo Magelano debesies galaktikoje ir nuo mūsų nutolusi apytiksliai per 163 tūkstančius šviesmečių. Pagal diametrą žvaigždė 2000 kartų viršija Saulę, tad prieš mus – raudonoji milžinė.
Mokslininkai jau kurį laiką stebėjo šią žvaigždę ir šie matavimų rezultatai keldavo aibes klausimų. Pagal pirminius matavimų duomenis, žvaigždės WOH G64 masė sudarė apytiksliai 40 Saulės masių. Tačiau kaip tokios masės žvaigždė, pagal teorinius modelius, buvo pernelyg šalta.
Nauji stebėjimai, pasinaudojus teleskopu – interferometru VLTI, leido nustatyti tikrąją situaciją – pasirodo, žvaigždė yra apsupta milžiniško dujų ir dulkių žiedo sluoksnio.
Patikslinus šiuos duomenis buvo galima peržiūrėti ir kitas žvaigždės fizines charakteristikas – pasirodo, jos ryškumas kaip ir masė yra beveik du kartus mažesnis nei buvo manoma iki šiol. Naujausi matavimų duomenys pakankamai gerai vieni kitus papildo ir dera pagal įvairius aspektus.
Naujausiais matavimų duomenimis, WOH G64 žvaigždė tik užgimusi buvo 25 kartus didesnės nei Saulė masės. Dabar ji jau yra gerokai „sulysusi“ – ji neteko nuo 1/10 iki 1/3 pirminės masės. Iš šių nuo žvaigždės atitrūkusių medžiagų ir susidarė didžiulis dulkių ir dujų žiedas – jo masė siekia nuo 3 iki 9 Saulės masių.
Žiedo dydis kelia nuostabą: jis liudija apie šios sistemos gigantiškumą. Pati žvaigždė yra tokia didelė, jog galėtų užpildyti visą erdvę tarp dabartinės Saulės ir Saturno. O ją supantis dulkių žiedas nusidriekia beveik per vieną šviesmetį. Tad nekeista, jog tik interferometrijos dėka mokslininkams pavyko išmatuoti po dulkių skraiste pasislėpusios žvaigždės parametrus.
Mokslininkai tikisi, jog atradimas leis patikslinti superdidelių žvaigždžių formavimosi modelius.
