Virtualiame „Second Life“ pasaulyje prieš pustrečių metų atsiradusi pirmoji lietuviška teritorija – Lietuvos pavidalo sala – jau apleista, nebegyvenama ir turbūt daugumos interneto vartotojų visiškai pamiršta.
Pirmosios „Second Life“ įsikūrusios Lietuvos bendrovės – „Omnitel“ – iniciatyva ir lėšomis virtualiame pasaulyje įrengtas lietuviškas kampelis, pagal pirminį sumanymą turėjęs reprezentuoti ir pačią bendrovę, ir Lietuvą, pakartojo daugelio išreklamuotų internetinių projektų likimą. Paprastai jie pradedami garsiais reklaminiais maršais ir saliutais, o po metų kitų nebepastebimai nugrimzta skaitmeninėn nebūtin.
Apie apleistos „Omnitel“ lietuviškos salos „Second Life“ virtualiame pasaulyje istoriją kalbamės su „Omnitel“ Reklamos skyriaus vadove Greta Urman ir šį interneto projektą kūrusios bendrovės „Gaumina“ direktoriumi Dariumi Bagdžiūnu.
Kokie tikslai buvo keliami ruošiant šį projektą?
Greta Urman: 2007 metų pabaigoje pasaulio dienraščiuose kasdien pasirodydavo žinutės apie kompanijas ir šalis, sukūrusias savo erdves „Second Life“ virtualiame pasaulyje. Į „Second Life“ buvo persikėlę ir pirmieji lietuviai, tik čia jie neturėjo vietos, kur galėtų susirinkti ir bendrauti su lietuvių bendruomene – nei viena lietuviška kompanija ar institucija nebuvo įkūrusi savo atstovybės „Second Life“.
Mūsų tikslai buvo du: sukurti vietą, kur virtualiame pasaulyje esantys lietuviai galėtų susitikti ir bendrauti; padėti šalies įvaizdžiui, kad neliktume vieninteliai regione, neturintys atstovybės madingiausiame virtualiame pasaulyje.
„Omnitel“ nuolat inovacijomis prisideda prie žinių visuomenės kūrimo, todėl 2007 m. gale pasiryžome įkurti Lietuvos atstovybę virtualiame „Second Life“ pasaulyje.
Gal galėtumėte pateikti Jūsų manymu didžiausius šio projekto pasiekimus? Ar atsipirko bendrovės investicijos į „Second Life“?
Per pirmą mėnesį saloje kasdien apsilankydavo apie 30-60 lietuvių bei panašus skaičius užsieniečių, kurie aktyviai dalyvavo Lietuvos salos socialiniame gyvenime. Pavyzdžiui, saloje buvo galima pasodinti lietuvišką ąžuolą. Mums netgi teko papildomai programuoti ir padaryti daugiau vietos medžiams – ąžuolų giraitė Lietuvos saloje sužaliavo daug greičiau, nei tikėjomės. Palyginimui: išlaidos, kurias skyrėme projektui, buvo kur kas mažesnės, nei reikia vienam salonui atidaryti, o lankomumas – kur kas didesnis.
Ar projektui kelti tikslai buvo pasiekti?
Taip, tikslai buvo pasiekti. Jau pirmą projekto paleidimo vakarą saloje ėmė rinktis lietuviai, pasipuošę tautine atributika, atsinešę trispalves. Sala tapo virtualia Lietuvos ambasada – lietuviai ėmė kasdien čia rinktis bendrauti vieni su kitais bei draugais užsieniečiais. Žinutė, kad lietuviai jau turi savo atstovybę „Second Life“ virtualiame pasaulyje apskriejo nuo šalies televizijos kanalų bei naujienų portalų iki užsienio tinklaraščių. Projektas sulaukė itin didelio palaikymo tarp Lietuvos internautų. Pavyzdžiui, tinklaraščio „Novum.lt“ komentaras (kalba netaisyta): „Visai neseniai Estija atidarė savo ambasadą internetiniame žaidime „Second Life“, apie kurį esu rašiusi anksčiau. Iškart pagalvojau, kad Lietuva ten bus turbūt tik po kelerių metų. Ir štai naujiena: „Omnitel“ jau šiandien popiet atidarys savo erdvę žaidime.“ Ir panašių komentarų buvo daug. Teigiama projekto nauda šaliai bei įmonei įvertinta tarptautiniame reklamos festivalyje „Golden Hammer 2008“. „Mes, visa vertinimo komisija, labiausiai džiaugėmės matydami, kaip klientams naudą atneša drąsūs, netradiciniai sprendimai. Geriausias pavyzdys – „Gauminos“ sukurta „Omnitel“ „Second Life“ sala – vienas pirmųjų Baltijos šalių projektų virtualiuose pasauliuose“, - sakė Mika Tuupola, „Taevas Ogilvy“ technologijų direktorius, „Golden Hammer“ Interneto kategorijos vertinimo komisijos pirmininkas. Projektui tarptautiniame reklamos festivalyje „Golden Hammer 2008“ skirtas sidabro apdovanojimas.
Kodėl „Omnitel“ apleido savo atstovybę „Second Life“? Kodėl buvo nutraukta projekto priežiūra?
Technologijos nesivystė taip greitai, kaip žmonių idėjos. Didžiausia virtualaus pasaulio „Second Life“ problema buvo ta, jog nepavyko iki galo išspręsti techninių problemų – programa reikalavo daug kompiuterio resursų, veikdavo lėtai, informacija ilgai kraudavosi – todėl vieni entuziastai apsilankė čia po keletą kartų, kiti – keletą mėnesių, tačiau techninės galimybės nebuvo pakankamai išvystytos laiką čia leisti kiekvieną dieną. Dėl šios priežasties po 2007-ųjų „Second Life“ veiklos nebevykdo „Coca-Cola“, o pernai savo atstovybę uždarė „Reuters“.
Kokią matote šios virtualios salos ateitį?
Darius Bagdžiūnas: Panaudojimas gali būti įvairus. Paprasčiausia – perkelti į virtualią erdvę dalį įmonės konferencijų ir mokymų. Informacinių technologijų įmonė IBM 2009 metais paskelbė, jog perkėlę po pasaulį išsibarsčiusių padalinių konferenciją į virtualią erdvę sutaupė apie 320 tūkstančių JAV dolerių – dingo visi viešbučių, salės nuomos, transporto kaštai, o 75% dalyvių naują metodą įvertino teigiamai.
Visi atsimename pozityvius straipsnius ir susižavėjusių gerbėjų komentarus apie „Second Life“ virtualų pasaulį. Pati virtualaus pasaulio mintis žmonėms patiko, didžiausias trukdis buvo techninės galimybės. Pasak Mark Kingdon, buvusio „Linden Lab“ vykdančiojo direktoriaus birželio mėnesį publikuoto interviu savaitraščiui „Business Week“, šiuo metu vykdomas projektas –„Second Life“ aplikacija „iPhone“ telefonams, taip pat galvojama supaprastintą virtualaus pasaulio versiją perkelti į „Facebook.com“ socialinį tinklą. Todėl gali būti, kad vieną dieną prisijungę prie savo ,,Facebook“ profilio pirmiausia užsuksite į virtualią „Omnitel“ salą.
Šiuose vaizdo siužetuose – „Gauminos“ parengtas šio projekto pristatymas ir ankstesnio gyvenimo „Omnitel“ saloje kasdienybė.
