Latvijos vyriausybė iki 2020 m. žada beveik triskart padidinti finansavimą mokslo tyrimams. Tačiau šalies mokslo tai gali nebeišgelbėti: tyrėjai palieka šalį arba yra priversti dirbti užsienio kompanijoms.
Organinės sintezės institutas Rygoje – svarbus šalies organinės chemijos ir molekulinės biologijos centras, kuriame kuriami nauji vaistai. Jau daugiau nei penkiasdešimt metų veikiančioje įstaigoje dauguma tyrėjų dirba vos už 200 eurų, o valstybės paramos sulaukia itin mažai tyrimų.
Raivis Žalubovskis institute įsidarbino 2006-aisiais, kai grįžo iš Švedijos, kur apgynė disertaciją. Tačiau jauno mokslininko viltis sugriovė krizė, Latvijos vyriausybę privertusi taupyti mokslo sąskaita. Lėšų nepadaugėjo ir paskutiniaisiais metais, o pernai baigėsi ir ES finansavimas.
„Gaila, kad mokslas Latvijoje turi antraeilį, netgi trečiaeilį vaidmenį, kad valstybei visai nereikia mokslo. Nuo praėjusio gruodžio mano komanda negavo nė santimio iš šalies biudžeto“, – sako R. Žalubovskis.
Daug Latvijos mokslininkų emigruoja. Šiemet šalį paliko keturiasdešimt R. Žalubovskio kolegų. Likusieji viltis deda į užsienio investuotojus, tačiau tai tik laikinas gelbėjimosi ratas, o visi latvių atradimai tampa kitų šalių intelektualine nuosavybe.
„Man labai skaudu, kad mūsų politinis elitas užsiima tarsi dviguba buhalterija: ES pristatomi daug optimistiškesni planai, daug didesni skaičiai, šalies mokslinė ir ekonominė plėtra pristatoma visai kitokioje šviesoje, nei yra iš tikrųjų“, – sako Latvijos mokslų akademijos vadovas Uojars Sparytis.
Šiuo metu moksliniams tyrimams Latvijoje skiriama perpus mažiau pinigų nei prieš krizę.
Pavasarį 600 šalies mokslininkų kreipėsi į Europos Komisiją ir Latvijos premjerą atkreipdami dėmesį į mokslo tyrimų problemas. Nors vyriausybė neseniai pažadėjo patrigubinti lėšas, skiriamas moksliniams tyrimams, pokyčių kol kas nematyti.
Jurga Bakaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba
