Po 5 metų dešros ir kiti mėsos produktai bus gaminami iš laboratorijose išaugintos kiaulienos: olandų mokslininkai pranešė pirmieji pasaulyje iš gyvos kiaulės ląstelių dirbtinai išauginę jos raumenų audinį.
Eindhoveno Technologijos universiteto (Nyderlandai) mokslininkai, vykdydami 2005 metais pradėtą mėsos auginimo iš kamieninių ląstelių projektą, pagaliau pasiekė svarbų rezultatą. Jiems pavyko laboratorinėmis sąlygomis iš ląstelių, kurios buvo paimtos iš gyvų kiaulių, „mėgintuvėlyje“ išauginti jų raumenų audinius, pranešė britų dienraštis „Times“.
Nors ši mėsa dar nėra skirta valgymui, ištobulinta „dirbtinės mėsos“ gamybos technologija galėtų pamaitinti milijonus žmonių ir sumažinti dėl gyvulininkystės kasmet į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų emisijas.
Pasak Eindhoveno Technologijos universiteto specialistų, dar neragavusių savo išaugintos kiaulienos skonio, šis pasiekimas leidžia tikėtis, kad per 5 artimiausius metus į dešras ir kitus perdirbtos mėsos produktus gali būti dedama dirbtinai išauginta kiauliena.
Kurdami ją, mokslininkai iš pradžių paėmė gyvų kiaulių raumenų audinio ląstelių – mioblastų – mėginių. Šios ląstelės skirtos raumenų audinio pažeidimams taisyti: ramybės sąlygomis jos yra neveiklios, tačiau pažeidus raumenų skaidulas suaktyvėja, ima dalintis, sukuria ilgą daugiabranduolinę ląstelę, kuri ilgainiui virsta raumenų skaidula.
Iš kiaulių audinio išskirti mioblastai buvo laikomi specialiame tirpale, kuriame esančios medžiagos skatino šias ląsteles daugintis neribotą laiką. Šis maistingųjų medžiagų „sultinys“ buvo pagamintas iš kiaulių embrionų kraujo produktų, tačiau, pasak mokslininkų, jį pakeisti galės jų kuriamas sintetinis tirpalas.
Po kurio laiko iš „mėgintuvėlyje“ auginamų mioblastų išaugo lipnus raumeninis audinys, kurį fiziškai „mankštinant“ galima išgauti tvirtesnę kiaulienos kepsniui tinkamą konsistenciją.
Pasak Nyderlandų vyriausybės finansuojamo dirbtinės mėsos auginimo projekto vadovo, Eindhoveno Technologijos universiteto fiziologijos profesoriaus Marko Posto, iš vienos kiaulės paimtų ląstelių potencialiai pakanka tokiam mėsos kiekiui pagaminti, koks būtų gautas paskerdus milijonus kiaulių. Manoma, kad tokią mėsą vartotų ir „lavonų nevalgantys“ vegetarai, ir mėsos produktų neįperkantys neturtingų šalių gyventojai.
Kol kas olandų mokslininkai išmoko išauginti tižų kiaulienos raumenų audinį ir dabar siekia pagerinti jo fizines savybes. M. Posto teigimu, bus ieškoma būdų, kaip galima „treniruoti“ dirbtinai gautą raumenų audinį, kad jis taptų tamprus. Mokslininkas mano, kad tai pavyks pasiekti, ir dirbtinės mėsos fizinės bei skoninės savybės taps panašios į natūralios mėsos. „Šis produktas bus draugiškas aplinkai ir sumažins gyvulių kančias. Jo išvaizda ir skonis bus kaip tikros mėsos, žmonės jį pirks“, - įsitikinęs profesorius M. Postas.
