Mokslo darbų reikšmingumą turi padėti nustatyti ne tik formalūs, bet ir alternatyvūs kriterijai, o juos įtvirtinti gali ir pačios aukštosios mokyklos, išaiškino Konstitucinis Teismas (KT).
Penktadienį paskelbtame teismo sprendime išaiškinta, kad vertinant humanitarinių ir socialinių mokslų srityse dirbančių asmenų mokslo darbų reikšmingumą jokie formalūs kriterijai negali būti suabsoliutinami. Teisės aktais turi būti nustatyti ir alternatyvūs kriterijai, leidžiantys mokslo darbus įvertinti pagal jų naujumą, originalumą, fundamentalumą, įtaką naujų mokslinių tyrimų sričių ir krypčių formavimui.
Sprendime konstatuojama, kad Vyriausybė negali nustatyti vien formalių vertinimo kriterijų, nepaliekant teisės aukštosioms mokykloms nustatyti dar ir papildomus tokių mokslo darbų vertinimo kriterijus. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad dabar aukštosioms mokykloms suteikti įgaliojimai šioje srityje gali būti išplėsti.
Prašydamas išaiškinti gegužę paskelbtą nutarimą dėl kriterijų mokslo darbų reikšmingumui nustatyti, į KT kreipėsi prezidentas Valdas Adamkus.
KT gegužę paskelbtame nutarime buvo vertinta minimalių kvalifikacinių reikalavimų mokslininkams atitiktis Konstitucijai. Tuomet paskelbta, kad kai kurie Vyriausybės patvirtintos Habilitacijos tvarkos punktai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Prezidentas kreipėsi į KT, kad būtų papildomai paaiškinta, nes, priėmus minimą Konstitucinio Teismo nutarimą, mokslininkų bendruomenei liko kai kurių abejonių.
Manoma, jog dėl buvusio neaiškumo iki šiol nebuvo koreguoti mokslinės veiklos vertinimo kriterijai, užtikrinantys mokslo darbų vertinimą pagal jų reikšmingumą ir kokybę.
