Turbūt visi bent kartą yra matę šį vaizdą - žmogus baltu skafandru kosmose.
Prieš 40 metų tai buvo sensacinga, o šiandien kai kuriais atžvilgiais kasdieniška: medžiagos, kurios padėjo Armstrongui žengti pirmuosius žingsnius Mėnulyje, šiandien yra mūsų kasdieninio gyvenimo dalis.
Astronauto skafandras yra nepaprastai sudėtinga aparatūra, turinti daug daugiau funkcijų nei vien tik aprūpinti jį deguonimi. Kadangi kosmose nėra apsauginės Žemės atmosferos, skafandras turi atlaikyti ekstremalius temperatūros svyravimus (nuo minus 100 laipsnių pavėsyje iki plius 120 laipsnių pagal Celsijų saulėje) ir kartu apsaugoti jį vilkintį žmogų. Be to, jo viduje turi būti dirbtinai palaikomas slėgis, kitaip astronautas kosmoso vakuume iškart žūtų. Todėl jo kūną supa iki 14 skirtingų specialių medžiagų ar pluošto sluoksnių.
“Kosminės” medžiagos kojinėse
Vidinį sluoksnį sudaro kostiumas iš dirbtinio pluošto lykros (lycra), kurį specialiai kosmonautams kadaise sukūrė Amerikos koncernas “DuPont”. Specialūs apatiniai baltiniai glaudžiai priglunda prie kūno, per juos eina apie 90 m ilgio įsiūta žarnelė, kurioje cirkuliuoja aušinamasis skystis, saugantis juos vilkintįjį nuo perkaitimo. Šiandien lykra naudojama “žemiškoje” tekstilės pramonėje apatiniams baltiniams gaminti ir suteikia jiems elastingumą bei komforto pojūtį, palaiko formą. Gorteksas (“Gore-Tex”) taip pat yra kosminis pluoštas, šiandien plačiai naudojamas specialiems drabužiams ir batams gaminti. Šie audiniai paperka dviem savybėmis: viena vertus, yra visiškai nepralaidūs vandeniui, antra vertus, puikiai praleidžia orą. Kadangi gortekso audiniai yra itin smulkios struktūros, lietaus lašai negali į juos įsiskverbti ir nuo paviršiaus nuvarva. Tuo tarpu prakaito garus sudaro tokie maži lašeliai, kad jie lengvai praeina į paviršių. Aišku, kosmose lietus nėra aktualus, bet kartu su itin stipriu kevlaro (kevlar) pluoštu gorteksas sudaro nepaprastai atsparų išorinį NASA astronautų skafandrų sluoksnį.
Policininkams ir ugniagesiams saugiau
Kevlaras apsaugo nuo mikrometeoritų, skraidančių kosmose. Paprastai jų skersmuo siekia vos kelis milimetrus, bet dėl didelio skridimo greičio jie pasižymi nepaprasta pramušamąja jėga. Dėl savo struktūros kevlaras yra itin atsparus tempimui, neplyšta, todėl kostiumai su kevlaru yra tikri kosmoso riterių šarvai. Būtent šios savybės yra naudingos ir Žemėje: kevlaru sutvirtinamos neperšaunamos liemenės ir ugniagesių apranga. Kosminis skafandras turi būti absolučiai sandarus, iš jo negali išsiskirti dujos. Tai užtikrina folija, pavadinta mylaru (mylar), tiksliau, keli jos sluoksniai. Jos storis siekia vos kelis mikrometrus, o padengta šilumą atspindinčiu aliuminio sluoksniu ji apsaugo dar ir nuo ekstremalių temperatūros svyravimų kosmose. Mylaras gaminamas iš tvirto plastiko (PET), kuris visiems yra pažįstamas iš gėrimų butelių. Ir kiekvienas automobilio savininkas turėtų mašinoje turėti mylaro folijos, kuri ištikus bėdai apsaugotų nuo šalčio, drėgmės arba vėjo. Mylaras yra labai tankus, bet ne pernelyg tvirtas audinys, todėl skafandruose jis sutvirtinamas dar vienu “high-tech” pluoštu - dakronu (dacron). Šis laminuojamas tarp mylaro sluoksnių ir neleidžia folijai sulūžti, kai astronautas judina galūnes. Dėl savybės išlaikyti formą dakronas yra vertinamas ir patalynės gamintojų: jį naudojant pagalvės ir antklodės išlaiko formą. Taip pat iš jo gaminamos tvirtos burės ir burlentės.
Visatai ir kvailystei nėra ribų
Naujausias ir bene beprasmiškiausias kosminių technologijų pritaikymas - “Lindelucy” prekinio ženklo apatiniai baltiniai su GPS. Juos dėvinčią damą jos brangiausiasis gali surasti - aišku, jei ji to nori - naudodamasis palydovine technika. Tiesa, dizainerė Liusija Jorio šių apatinių baltinių nelaiko šiuolaikinės formos skaistybės diržu. “Ši kolekcija yra šelmiškas mirktelėjimas moterims ir iššūkis vyrams, - sako ji. - Net ir pasakiusi jam slaptažodį, ji prietaisą gali bet kada išjungti”.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
