Sinoptikai pranašauja, kad artimiausiomis dienomis turėtume sulaukti pirmojo sniego. Jei lauke, tyliai leidžiantis ir jūsų skruostus bučiuojant drovioms, o gal nirtulingoms lapkričio snaigėms, pakaušin staiga bumbtels rimtesnis ledokšnis ar kitas – labai nenustebkite. Gali būti, jog su artėjančia žiema jus sveikina Visata. Kaipgi? Ogi labai paprastai. Viename iš astronomijos portalų pranešama, kad netikėtai svaidytis sniego gniūžtėmis ėmė „Hartley-2“ kometa.
Misijos EPOXI zondas „Deep Impact" jau spėjo praskrieti pro penkias kometas. Mažiausioji iš jų, „Hartley-2“, pasirodė esanti įdomiausia ir aktyviausia.
EPOXI programos vadovė Džesika Sanšain (Jessica Sunshine) pranešė, jog mokslininkų komanda ką tik baigė analizę fotografijų, kurios buvo gautos lapkričio 4 d., zondui „Deep Impact" praskriejus pro „Hartley-2“ kometą. Padidinę nuotraukų vaizdą, astronomai gerokai nustebo – kometa fotografijoje svaidosi sniego gniūžtėmis!
„Kai pirmąsyk pamatėme tas visas dėmeles aplink kometos branduolį, mums tiesiogine prasme atvipo apatiniai žandikauliai, - šmaikštauja misijos bendradarbis iš Brauno universiteto (Brown university) Pitas Šulcas (Pete Schultz). – Trimatės nuotraukos atskleidė, kad tai – sniego gniūžtės. Jų apstu tiek priešais kometą, tiek už jos.“
Šioje 3D nuotraukoje matyti visas kometos „Hartley-2“ branduolys, dujų šleifai ir apskritimais apvestos sniego gniūžtės. NASA/JPL-Caltech/UMD nuotr.
Mokslininkai teigia, kad gniūžčių dydis svyruoja nuo golfo kamuoliuko ligi gero krepšinio kamuolio.
Kitas astronomus nustebinęs netikėtumas, kuris buvo pastebėtas beveik išsyk po to, kai zondas praskriejo šalia kometos – tai intensyvūs, į dangų kylančios raketos liepsnų tumulus primenantys daugybiniai dujų šleifai, kurie energijos gauna iš anglies dvideginio.
Taip atrodo kometos „Hartley-2“ anglies dvideginio dujų šleifai iš arti. NASA/JPL-Caltech/UMD nuotr.
„Mes dar niekada aplink kometą nebuvome matę nei atskirų ledo gabalų, nei kometos „fontanų“, kuriuos generuoja anglies dvideginis, - pasakoja zondo konstruktorius Maiklas Ahernas (Michael A'Hearn). – Tokių gniūžčių tikėjomės išvysti aplink „Tempel-1“ kometą, tačiau, kad ir kaip stengėmės, ten jų mums aptikti nepavyko.“ „Tempel-1“ kometą zondas praskriejo 2005-aisiais.
„Tempel-1“ kometa yra 5 kartus didesnė už „Hartley-2“ kometą: „Tempel-1“ maksimalus skersmuo siekia 7,6 km, o „Hartley-2“ - tik 2,2 km. NASA/JPL-Caltech/UMD nuotr.
Nuo kometos atsiskyrusių dalelių srautas aplink „Hartley-2“ branduolį sukuria tikrą sniego pūgą. NASA/JPL-Caltech/UMD nuotr.
Saulius Žukauskas