Pasaulyje vyksta kur kas spartesni klimato pokyčiai, nei prognozavo žymiausi klimato ekspertai, teigiama naujoje tyrimų ataskaitoje.
Jos autorių teigimu, niokojančių šio reiškinio pasekmių galima išvengti tik vienijant pastangas viso pasaulio mastu.
Gamtosaugos organizacijos WWF (World Wildlife Fund) paskelbtoje ataskaitoje „Klimato pokyčiai: greičiau, stipriau, anksčiau“ tvirtinama, kad pasaulinis atšilimas vyksta gerokai sparčiau, nei prognozavo Nobelio premija įvertinta Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC). Tepraėjus vos pusantrų metų nuo 4-osios jos parengtos klimato pokyčių ataskaitos, prie kurios prisidėjo beveik 4 tūkstančiai mokslininkai iš daugiau nei 150 pasaulio šalių, paskelbimo, WWF ekspertai tvirtina, kad tikrovė lenkia ankstesnes pasaulinio atšilimo proceso eigos prognozes. Naujausi duomenys esą liudija, kad atšilimas vyksta sparčiau, nei buvo manyta.
WWF ataskaitoje pateikti nauji duomenys rodo, kad ledo tirpimo Arkties vandenyne procesas 30 metų lenkia IPCC ekspertų prognozes. Dabar galima prognozuoti, kad ledo danga vasaros sezono metu Arkties vandenyne visiškai išnyks laikotarpyje tarp 2013 ir 2040 metų. To dar nėra buvę per daugiau nei milijoną metų, sakoma WWF pranešime.
Naujausiais moksliniais duomenimis paremtos prognozės teigia, kad virš Britų salų ir Šiaurės jūros formuosis vis daugiau nepaprastai galingų ciklonų, todėl stiprėjantys vėjai ir dažnėjančios audros Vakarų ir Rytų Europos šalyse pridarys didesnių nuostolių.
Europa vis dažniau susidurs su vadinamaisiais ekstremaliais klimato reiškiniais, tokiais, kaip itin karšta 2003 m. vasara, kuomet nuo karščio bangų pietinėje žemyno dalyje sukeltų sveikatos sutrikimų mirė daugiau nei 35 tūkstančiai žmonių, rašo britų dienraštis „Daily Telegraph“.
Dvigubai sparčiau nei manyta kylantis jūros lygis iki šio amžiaus pabaigos išaugs daugiau nei 1 m, keldamas rimtą pavojų Europos ir kitų žemynų pakrančių gyventojams bei infrastruktūrai. Anglies dioksidą sugeriantys miškai ir vandenynai nebepajėgs atlikti šios funkcijos kur kas anksčiau, nei manyta.
WWF ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės ir Baltijos jūrų ekosistemos susiduria su didžiausios temperatūros nuo pat mokslinių stebėjimų pradžios poveikiu. Nustatyta, kad dėl šiltėjančio klimato pasaulyje jau sumažėjo grūdinių kultūrų derlingumas, dėl to kasmet prarandama po 40 mln. tonų grūdų.
Dokumente WWF ekspertai ragina Europos Sąjungos valstybes iki 2020 m. mažiausiai 30 proc. sumažinti paskutinįjį XX a. dešimtmetį fiksuotą anglies dvideginio emisijų lygį nepaisant to, ar jų pavyzdžiu paseks kitos pasaulio šalys. Ataskaitos autorių manymu, ES taip pat turėtų suteikti finansinę pagalbą besivystančioms šalims, kad šios taip pat galėtų mažinti vadinamųjų šiltnamio dujų emisijas ir pasiruošti neišvengiamiems klimato pokyčių padariniams.
