Apskaičiavęs Biblijoje minimos „Kalėdų žvaigždės“, atvedusios į Betliejų tris Rytų kraštų išminčius, dangaus kelią, Australijos astronomas teigia nustatęs, kad iš tikrųjų Jėzus gimė ne gruodžio 25, o birželio 17 dieną.
Australų astronomas Dave‘as Reneke‘as, pasitelkęs sudėtingą programinę įrangą, apskaičiavo tikslias dangaus kūnų, prieš daugiau nei 2000 metų regimų dangaus skliaute virš Šventosios žemės, pozicijas.
Jo manymu, vadinamoji „Kalėdų žvaigždė“ greičiausiai buvo Veneros ir Jupiterio konjunkcija: abi planetos naktinio dangaus skliaute buvo taip arti viena kitos, kad švietė neįprastai ryškiai tarsi netikėtai įžiebtas „signalinis žiburys“.
Jei prielaida dėl šio astronominio reiškinio yra teisinga, tai Jėzus bus gimęs ne po Ožiaragio, o po Dvynių ženklu.
Astronomo teigimu, Rytų šalių išminčiai Veneros ir Jupiterio konjunkciją veikiausiai interpretavo kaip seniai lauktą ženklą. Sekdami šia „žvaigžde“ jie atvyko į Betliejų.
Remdamasis šv. Mato evangelija Dave‘as Reneke‘as teigia, kad planetų konjunkcija, anuomet matoma Liūto žvaigždyne, įvyko 2 mūsų eros metų birželio 17 d.
Astronomas pabrėžė, kad prieš 2 tūkstančius metų virš Palestinos buvusio dangaus skliauto modeliavimas nėra bandymas sumenkinti religiją, priešingai – faktas, kad tuo metu rytinėje dangaus pusėje tikrai buvo matomas ryškus objektas, esą tik patvirtina Šventąjį Raštą, rašo britų dienraštis „Daily Telegraph“.
