Įdomią analizę pateikė Trandradriaks. Tad turbūt pats suklydau teigdamas, kad nėra ryšio - statistiškai galima susieti tikėjimą ir intelektą. Bet vėlgi, "pasiulymas" šneka taip lyg visi, kurie sako esantys tikintys, būtų bukesni, su kuo tikrai nesutinku. Yra daug idijotų ateistų, bet taip pat daug protingų tikinčiųjų.

Jei žmogus suradęs Dievą gyvena prasmingą gyvenimą, tai turbūt vistiek geriau, negu kad jis būtų prasigėręs ar šiaip koks marginalas, visuomenei daug geriau turėti šiokią tokią tvarką ir taisykles :)

Teisingai šneki p, ypač apie tą laimę ir gyvenimo prasmę tikinčiajam. Pavydėt galima tau, mums, deja, kai pradedi nagrinėti gamtos dėsnius, sunku grįžti į tavo būseną.... Gal kiek grubokus žodžius parinkęs - nereikia žmonių skirstyti į kategorijas, net neabejoju, kad anksčiau "iki atrandant tikrąjį kelią" mąstei kitaip. Dabar atradęs, visus kitus ieškančius vadini šunimis... nėra gražu.

Su giliai tikinčiais žmonėmis diskutavau ir jie man tikrai tvirtino, kad religija - tai terapija, tai atsakymai, tai savų problemų sprendimo būdas. Tad viskas su ja gerai, tačiau kaip jau sakiau, kai pradedi labiau gilintis į gamtos reiškinius, dėsnius - Dievas vis labiau ir labiau traukiasi į pakraščius - kai gali paaiškinti procesus su kalkuliatoriumi, tai negi imsi teigti, kad ten yra Dievo veikimas? Jeigu saulės šviesa atsiranda jungiantis vandenilio branduoliams, tai negi teigsi, kad saulė šviečia veikiama Dievo? O "Pasiulymo" pasakymas apie "tikinčiųjų intelektą" yra visai pro šoną - tai visai nesusijęs dalykas.

Pirmą kartą girdžiu, apie dviejų rūšių - "sielinius" ir "dvasinius" žmones. Įdomus skirstymas, tik nelabai suprantu kuo paremtas? Tu turbūt sakysi, kad vieni gyvena su Dievu, kiti be, bet pati sąvoka "tikėti/gyventi Dievu" yra labai neaiški (aš gal pvz. tikiu horoskopais - jie man kaip Dievas parodo gyvenimo kelią - tai aš sielinis ar dvasinis?).

Didžiausia problema, kuri atsiranda tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų yra tai, kad tikintieji pradeda interpretuoti pasaulį savaip ir bando šį požiūri priešpastatyti logiškai mąstantiems ir argumentų prašantiems mokslo žmonėms. Svarbiausia, kad tikintysis suvoktų, jog visos religinės dogmos yra skirtos jam pačiam gyventi prasmingai ir nepradėtų aiškinti jomis išorinio pasaulio realybės - juk turi suvokti, kad tai kas tavo galvoje, nebūtinai yra universali tiesa. Savo ruožtu, mokslo žmonės turi suprasti, kad religija tikrai nėra kažkokia neveiksminga pasaka, nes antraip jie užsimerkia prieš akivaizdžius jos poveikio būdus, tokius kaip p ar ha ha.

Be je, ar zinote kodel krikscionys stengiasi iskrapstyti netikinciuosius is ju protinio aptemimo kevalo? Tikrai ne todel, kad jiems to reikia, kai atrandi tikraja vertybe, tau jau nieko nebetruksta, tu tik stebi kaip prasciokai aplinkui vargsta tam, kad tu ramiai ir su pertekliumi gyventum Viespatyje. Bet Dievas yra aiskiai pasakes Biblijoje "Jei Aš sakysiu nedorėliui: 'Nedorėli, tu mirsi!', o tu jam nieko nesakysi ir neįspėsi dėl jo nedoro kelio, tai jis mirs dėl savo nusikaltimų, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų." Nenori zmones, kad sunu kraujo butu reikalaujama is ju ranku, todel ir bando atverti akis, kad jie taptu zmonemis. ta salyga yra ne amzina, karta pabandzius tikinciojo misija baigiasi, toliau Biblija sako "Jei tu įspėsi nedorėlį dėl jo nusikaltimų, bet jis tavęs neklausys, jis mirs dėl savo nusikaltimų, o tu išgelbėsi savo sielą."

"Beje imant is statistikos, giliai tikintys zmones dazniausiai yra mazai islavine, ne isskirtinio intelekto... " ....... :) Gal tikrai as be reikalo cia diskutuoju su sunimis? Voliokites savo vemaluose :) Visada su pasididziavimu ziuriu i stipius krikscionis kurie tik nuleidzia galva ir leidzia muzikams manyti, kad jie labai protingi. Gyvenimas su Viespaciu yra ramybe, taika ir uztikrintumas. Prasciokiskas gyvenimas yra pastovus galvos skausmai, rupesciai, kova del buvio ir pan. Todel dazniausiai prasciokai (kokio jie issilavinimo be butu) yra tik asiliukai tempiantys sunku vezima. Jie tempia ta vezima uz, ant virvutes pries ju nosi pakabinta, morka, kuri pastoviai yra pries ju akis, bet pasiekti jie jos negali, gyvenkite savo iliuzijose siekinte morkos ir tempkite savo rupesciu vezima.

Apastalas Paulius laiske Korintieciams dar antikos laikais, aiskiai perspejo tuos kurie yra Dievo maloneje ir gave Jo Dvasia: ....sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė, ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama. O dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį." ...Nieko nepasikeite ir dabar. Dvasiniai zmones gali tiksliai spresti apie sielinius ju siekius ir klupinejimus, o sieliniams Dvasiniai zmones yra tik kvailiai :) Dievas zino kaip paslepti savo zmones ir ju ramybe, po galinga skraiste, per kuria prasciokai nieko isskyrus kvailyste ne mato. Sieliniai jie ir lieka sieliniais - gyvuliai matantys tik savo supuvusias nuograuzas kuriomis ir maitinasi, o Dvasiniai dziaugiasi ramybe ir gyvenimu......

Atsiprasau uz dviguba komentara :)

Pasakei kad bibliją rašė dievo ĮKVĖPTI žmones. Abejoju kad tamstos sekretorė parašytų ką nors įkvėpta jūsų minčių. Nereikia maišyti įkvėpimo su diktantu.

p pateikė citatą, kuri sako "Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje". Šiandien, prieš rytojaus egzaminą, mano nuotaika prasta :) manau, kad ką Dievas norėjo pasakyti šiais žodžiais yra: Kiekvienas kuris sakosi turįs atsakymus ir juos bandantis įrodyti laiko save protingu, ypač tie kurie turi atsakymą į VISUS klausimus, kaip pvz. "Dievas viską kontroliuoja ir prižiūri", todėl pats tas Dievas juos ir prigaus savo gudrybėje.

Tad nereikia p vaizduot protingo ir tvirtinti, kad Bibliją padiktavo Dievas - juk supranti, kad nei tu, nei aš to tikrai nežinome, tiesiog pasirenkame kuo tikėti, kuo ne.

Su p diskutuoti dar įmanoma, nors irgi yra nuklydimų į lankas, pvz. su klausimais apie vandenį, paskui apie placebo, dar apie "išsilavinusių žmonių bukumą". Klausimus užduoti moki, bet atsakymų į juos nesugebi pateikti.

"vanduo" sąvoka kaip ir sakė Trandradrikas yra aiškiai apibrėžta chemine formule, kad mokslininkai galėtų susišnekėti - nes antraip vienas sakys, kad pas jį kūdroje yra vanduo, kitas, kad iš kanalizacijos išteka vanduo, o trečias yra sukūręs "gyvybės vandenį" ir pan. Mokslas tuo ir skiriasi nuo tavo minimų biblinių interpretacijų savo tikslumu. Jeigu moksliniam straipsnyje yra parašyta taip - vadinasi tas ir turima omenyje, skirtingai nei biblijoje - vieną dieną skaitydamas atrandi vieną, kitą dieną - kitą. Tokiu būdu kyla klausimas ar tas Dievo žodis tikrai yra ten parašytas, o ne susikuriamas tavo galvoje, priklausomai nuo situacijos ir nuotaikos?

Aš palinkėčiau, stengtis tiksliau apsibrėžti žodžius, kuriuos vartoji ir tada galvoje viskas po truputį susidėlios į vietas, netgi Dievas ras savo vietą, nes dabar daugelis normalių žmonių prisirinkę aibes atsitiktinių faktų ir mitų, bando nupasakoti pasaulį toks koks jis yra. Ko vertas toks pasaulio vaizdavimas?

ha ha tikrai įdomiai žvelgia į laiką ir jo prasmę. Kiek aš žinau, "kas yra laikas" sąvokos joks mokslas dar nesugebėjo tiksliai paaiškinti - tad iš kur trauki tas teorijas? Mes suvokiame laiką tik kaip matavimą kuris atspindi pokyčius (prie ko čia Saulė ir Žemė?), bet kodėl jis toks ir ne kitoks bei turintis kryptį, gerai būtų apsišviesti ir pasiskaityti Nobelio premijos laureato Ilya Prigogine knygoje "Tikrumo Pabaiga: Laikas, chaosas ir nauji gamtos dėsniai" 2006 m. Bet deja aišku ten reikalingos bent minimalios fizikos žinios...

Galėčiau aš čia išvadinti "ha ha" diletantu ir nesuvokiančiu pagrindinių fizikinių dėsnių bei ypač mokslinio metodo (wiki: Scientific Method), bet manau tas nieko gera neduos. Tik man baisiai nepatinka, kai visokiausi "New Age" shamanai prisirenka iš fizikos sąvokų, tokių kaip "energija", "bangos", "erdvė" ir bando suteikti savo mitams tikrumo atspalvį. Galima tiesiog paklausti "kas yra energija?", "kodėl laikas juda bangomis, o ne tolygiai?", "kodėl apskritai laiko apibrėžime naudoji sąvokas "juda/sklinda/skverbtis", tas juk reiškia nueina atstumą per tam tikrą LAIKĄ".

Jeigu tau ši laiko sąvoka atrodo elementari, tai arba tu esi ypač protingas ir sugebi atsakyti į klausimą į kurį niekas neradęs atsakymo, arba tiesiog turi savo atitrūkusią nuo realybės pasaulio viziją, o tai jau yra patologija.

Biblija rase Dievo ikvepi zmones, todel ne kiekvienas mato prasme ja skaitydamas, todel sakyti, kad ja rase zmones yra naivu. Cia tas pats jei as diktuociau savo sekretorei o ji rasytu. Formaliai kalbant, raso ji, bet technini darba isdestant popieriuje mano mintis :) (buki prasciokai taip ir pasakytu, kad cia sekretores rasinys)