Mokslo karjeros kelią pasirinkę jaunieji mokslininkai dažnai neturi patirties ir drąsos savarankiškai rašyti paraiškas savo tyrimams finansuoti iš nacionalinių ar tarptautinių projektų, pritraukti į tyrimus verslą bei tinkamai išgryninti savo iškeltas mokslines idėjas.
Tokias įžvalgas pateikia Lietuvos mokslo taryba (LMT), analizuodama savo vykdomą podoktorantūros stažuočių programą, kuria nuo 2009 metų finansuoja baigusiųjų doktorantūrą stažuotes Lietuvoje ir užsienyje. Todėl šiemet, stiprindama jaunųjų mokslininkų gebėjimus, pirmą kartą sukvietė juos į projektų valdymo ir įgyvendinimo mokymus, sakoma LMT pranešime.
„Gebėjimų, padėsiančių pritraukti finansavimą bei verslą į vykdomus projektus, stiprinimas turėtų padėti jauniesiems mokslininkams lengviau integruotis tarptautiniuose moksliniuose tinkluose bei leistų įgyti žinių tiek nacionalinių, tiek tarptautinių projektų rengime. Tai ne tik didina mokslininkų stažuotojų kompetenciją bei kelia kvalifikaciją, bet ir Lietuvos mokslininkų konkurencingumą pasaulyje‟, - įsitikinusi podoktorantūros stažuočių projekto vadovė dr. Julija Sabataitytė.
Projektų rengimo ir įgyvendinimo patirtimi pasidalinti su jaunaisiais mokslininkais buvo atvykęs dr. Rimantas Kodžius iš Karaliaus Abdulos mokslo ir technologijų universiteto (Saudo Arabija). Įvairiais verslo pritraukimo prie savo mokslinių tyrimų tematikos metodais bei projekto biudžeto apskaičiavimo ir pagrindimo klausimais mokymų metu podoktorantūros stažuotojai turėjo galimybę konsultuotis su UAB „Biocentro” įkūrėju dr. Kęstučiu Vilučiu.
Prieš ketverius metus pradėtas Lietuvos mokslo tarybos projektas „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ atveria galimybes jauniems mokslininkams pradėti savarankiškus mokslinius tyrimus, kelti kvalifikaciją, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, plėtoti bendradarbiavimą tarp institucijų, įvairių mokslo sektorių bei krypčių. Taip siekiama skatinti tarpsektorinį, tarpinstitucinį, tarpkryptinį ir tarptautinį mobilumą bei mobilumą tarp viešojo ir privataus sektoriaus, sudaryti galimybes tobulinti mokslininkų kvalifikaciją ir kompetenciją.
„Lietuvos mokslo taryba finansuodama stažuotes, skatina jaunuosius mokslininkus daryti karjerą. Tai rimtas žingsnis savarankiškos tyrimų veiklos link, nes baigę podoktorantūros stažuotes ir įgiję patirties jaunieji mokslininkai galės teikti paraiškas tyrimams finansuoti kaip projektų vadovai – pavyzdžiui, dalyvauti Tarybos vykdomuose mokslininkų grupių projektuose ar Nacionalinėse mokslo programose, taip pat pretenduoti į Europos mastu vykdomas Europos mokslo tarybos programas“, – teigia J. Sabataitytė.
2009-2013 m. Lietuvos mokslo taryba paskelbė 5 kvietimus ir įsipareigojo nuo 2009 iki 2015 m. finansuoti iki dvejų metų trunkančias 225 podoktorantūros stažuotes.
Vieneriems metams stažuotės laikotarpiu stažuotojui skiriama iki 84 000 litų. Jie paskirstomi tyrėjo bei jo mokslinio vadovo darbo užmokesčiui, mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų išlaidoms, susijusioms su tyrėjų stažuotėmis, padengti.
Didžioji dalis jaunųjų mokslininkų stažuočių metu sugeba pasinaudoti puikia galimybe ir išvyksta trumpalaikių stažuočių į žymius užsienio mokslo centrus, dalyvauja tarptautinėse ekspedicijose, renka medžiagą užsienio archyvuose, dalyvauja konferencijose, įsisavina naujas tyrimų metodikas.
Lietuvos mokslo tarybos duomenimis, didžiausia dalis stažuotojų tokioms išvykoms renkasi Europą: Lenkiją, Vokietiją, Švediją. Populiarios yra ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei Rusija. Yra atvejų, kai stažuojamasi ir tolimuose kraštuose.
Podoktorantūros stažuotės Lietuvoje pritraukia jaunuosius mokslininkus ir iš užsienio šalių. Stažuotes į įvairias mokslo institucijas Lietuvoje pasirinko mokslininkai iš Ukrainos, Tadžikijos, Bulgarijos, Rusijos, Turkijos bei Kanados. Mokslininkams iš užsienio, laimėjusiems podoktorantūros stažuotes, apmokamos atvykimo į Lietuvą ir grįžimo po stažuotės išlaidos bei apmokamos pragyvenimo išlaidos, sakoma pranešime.
