Didžiulė Saturno palydovo Japeto ketera, einanti per pusiaują, galėjo susiformuoti iš kito pranykusio palydovo, teigia tyrėjai.
Japete, trečiame pagal dydį Saturno palydove, yra kalnų virtinė, kuriai Saulės sistemoje neprilygsta niekas. Ši milžiniška ketera yra 20 kilometrų aukščio ir 200 kilometrų pločio, ji supa daugiau kaip 75 proc. palydovo. Skaičiuojama, kad ši kalnų grandinė sudaro apie vieną tūkstantąją visos Japeto masės, rašo SPACE.com.
„Norėčiau pastovėti šios 20 kilometrų aukščio ledo sienos, kuri driekiasi į abi puses, kol išnyksta už horizonto, papėdėje“, – teigia tyrimo autorius Andrew Dombardas iš Ilinojaus universiteto Čikagoje.
Iki šiol mokslininkai nesugebėjo paaiškinti, kaip ši ketera susiformavo. Akivaizdu, kad iš visų mūsų Sąulės sistemos planetų ir jų palydovų tokį darinį turi vienintelis Japetas. Anksčiau mokslininkai pateikė keletą teorijų, tačiau vykstant jose aptariamiems procesams, panašūs dariniai turėjo atsirasti ir kituose kosminiuose kūnuose.
Dabar mokslininkai teigia, kad ketera gali būti pražuvusio palydovo likutis. Jų sukurtas modelis leidžia manyti, kad po didžiulio susidūrimo Japeto plentinio augimo periodo pabaigoje prieš daugiau kaip 4,5 mlrd. metų, nuo jo nuskilo didžiulės nuolaužos. Šios, skriedamos aplink Japetą, galėjo susijungti ir sudaryti subpalydovą – palydovo palydovą.
Pagal šį scenarijų, gravitacinė trauka, kurią Japetas veikė savo palydovą, galiausiai vėl jį suardė, o aplink Japetą susiformavo orbitinis nuolaužų žiedas. Medžiaga iš šio žiedo tuomet nukrito ir suformavo keterą, matomą aplink Japeto pusiaują. Anot A. Dombardo, tai vyko gana greitai, greičiausiai šimtmečius.
Tyrėjai teigia, kad iš visų Saulės sistemos planetų ir palydovų tokią keterą turi tik Japetas, nes jo orbita yra unikali – jis skrieja labai toli nuo Saturno. Dėl šios priežasties jis pats galėjo turėti savo palydovą. Jei Japetas būtų arčiau, Saturnas šį palydovą būtų nutraukęs, aiškino mokslininkas.
Norint patikrinti, ar A. Dombardo ir jo kolegų pasiūlytas modelis yra teisingas, reikia atlikti daugiau šio proceso simuliacijų. Tai leistų sužinoti tikslesnes detales, pavyzdžiui, kiek praėjo laiko, kol subpalydovas buvo suardytas. „Mano intuicija sako, kad tam prireikė 0,5–1 mlrd. metų“, – teigė A. Dombardas.
